Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus nebegali vadinti Lietuvos teisine valstybe. Jei net tokio aukšto rango politikės vaikas jaučiasi nusivylęs teisingumu, tai kaip jaučiasi eilinių tėvų sūnūs bei dukros. Kaip jaučiasi tie eiliniai tėvai, tarkime, mokytojai, auklėję savo vaiką gerbti įstatymus ir niekada jais nesuabejoti.

Tačiau kaip nesuabejoti įstatymų teisingumu, jei tas „teisingumas“ sutraiško. Traiško tuos, kurie įstatymų laikosi. Jų neapeina. Pasinaudodami savo tėvų, giminių pažintimis. Paradoksalu, tačiau kuo pilietis pilietiškesnis, tuo greičiau jis sutraiškomas. Laimi tie, kurie savo pilietiškumą pritramdo. Pristabdo. Dėl viso pikto nepaleidžia šuoliuoti. Ir tie save pristabdę piliečiai mieliau naudojasi pažintimis, ryšiais, telefonine ar kabinetine teise. Taip sakant, mėgėjiškai patobulina įstatymus. Kad jie būtų jei ne visiems, tai bent vaikams, giminėms teisingesni.

Kas atsitiko su Lietuva, jei patys teisingiausi, skaidriausi piliečiai pirmieji sulaužomi. Pirmieji palūžta nuo per didelių mokesčių, nuo per brangių paslaugų. Juos pirmuosius sulaužo netobuli įstatymai. Pirmuosius sugniuždo įvairūs draudimai. Kasdien siunčiama žinia, kad Lietuvoje gyventi teisingai - tai įklampinti savo gyvenimą pelkėje. Prasikapanoti toje pelkėje visą aktyvų gyvenimą ir galiausiai suvokti, kad buvai visiškas kvailys. Jei kiti anksčiau nepasakys. Tarkime, nuosavas vaikas. Jau pasiryžęs eiti ne savo tėvų keliu.

Jei į vandenį nuolat pilsi dichlofosą, žuvys išsibėgios. Ir greičiausiai paspruks jauni, lengvi žuveliokai. Niekas taip nedemoralizuoja visuomenės, kaip įstatymai, prasilenkiantys su sveiku protu. Nes tada ima priešintis ne šiaip nesusipratėliai žmonės, bet galingesnis priešininkas. Gamta. Nes individo savisauga diktuoja, kad verta tik tų įstatymų paisyti, kurie nesusilpnina tavęs ir tavo palikuonių. Užtikrina jų saugų biologišką egzistavimą. Ir, pasirėmus saugia biologija, leidžia vystytis aukštesniąja žmogiškumo prasme. Kaip aktyviai, visavertei asmenybei.

Jei įstatymas prasilenkia su gamtos protu, jei veikia kaip dichlofosas, individai tokius įstatymus ima blokuoti. Apeiti. Ir galiausiai sukurs antiįstatymišką visuomenę. Su fasadine oficialiąja teise, kurią vos ne visi blokuos.

Lietuvos gyventojai verčiami tokiais tapti. Ne todėl, kad yra visiškai amoralūs ar savanaudžiai. Todėl, kad žmonių perdirbtoje Lietuvos teisėje daugiau teisybės nei fasadinėje. Mažesnis dichlofoso kiekis.

Štai ir tobulina tą fasadinę kyšiais, dovanomis, pažintimis, įtakingais dėdėmis. Nors retas taip elgtųsi, jei įstatymai būtų kiekvienam teisingam žmogui palankūs. Tiek eiliniam, tiek ne.

Tai, ką patyrė I.Degutienės sūnus, kasdien patiria ir kitų tėvų vaikai. O tėvai kasdien sprendžia dilemą, kaip savo vaikui padėti. Ir galvoja dabar.

Net I.Degutienė negali padėti savo sūnui. Yra bejėgė, jei veikia visiškai sąžiningai. Nesinaudoja savo vardu. Tai ką daryti man? Paprastam žmogui? Keikti save, kad esi prastas tėvas, nes per dorai gyveni?