Valstybės kontrolė yra viena iš institucijų, kuria žmonės Lietuvoje dar pasitiki. Būtent Valstybės kontrolė mums praneša, kaip į visokius pašalius iššvaistomas, ištąsomas valstybės turtas. Kita vertus, na ir kas, kad praneša? Jei nei Seimas, nei valstybės turto švaistūnai, nei prokuratūra tų išvadų nepaiso.
Paradoksali situacija. Nuo 2002 metų, kai įsigaliojo Valstybės kontrolės įstatymas, valstybės auditoriui paliktas tik istoriko vaidmuo. Aprašinėti, kas, kur, kada, kuriais metais apvogė valstybę. Apvogė mokesčių mokėtojus. Ciniškai ištratino mūsų pinigus. Mūsų visų turtą. Puiku. Tokios istorijos labai reikalingos. Kad žmonės matytų visą slaptą valdininkijos cinizmą. Stebėtų valstybės gyvenimą ne užliūliuotomis kvailiukų akimis.
Tačiau kas būna toliau? O toliau Valstybės kontrolė, ta institucija, kuria žmonės pasitiki, perduoda savo surinktą medžiagą institucijoms, kuriomis žmonės visai nepasitiki! Perduoda prokuratūrai, turinčiai labai mažą reitingą. Perduoda Seimui, turinčiam ypač mažą reitingą. Rezultatas toks. Prokuratūra, gavusi Valstybės kontrolės medžiagą, kapstosi joje metų metus. Bekapstydama užsnūsta pusiaukelėje, o žmonės valstybės auditorių medžiagą pamiršta. Nes skandalas veja skandalą. Seimas, gavęs kontrolierių medžiagą, irgi pavaizduoja pasikapstymą. Bet galiausiai įklimpsta į tarpusavio rietenas.
Gal specialiai taip sutvarkyta? Kad valstybės turtas taptų tarsi atlapa daržinė. Iš kurios kada tik panorėjęs gali pavogti šieno. O Valstybės kontrolės “istorikai” tik todėl reikalingi, kad būtų kuo tikslesnė dar neišvogto “šieno” apskaita. Juk visada malonu žinoti. Kiek dar liko pavogti. Net ir gavus kontrolės rekomendaciją daugiau nevogti. Ar kas rekomendacijų klauso? Tada rekomenduokime ir troleibusų kišenvagiams. Šiukštu - nelįskite į keleivių rankines. Manote, klausys?
O ką daryti piliečiams? Pasipiktinusiems, kad valstybės turtas toliau ciniškai grobstomas. Įsiutusiems, kad grobstytojai nenubausti. Nors ištratino milijonus. Kad ciniškai maivosi metų metus. Kad nė kiek nebijo. Netgi grasina paduoti kontrolierius į teismą. Ką daryti žmonėms? Gal į gatves išeiti?
Valstybės kontrolės pastangos tik tada būtų prasmingos, jei turėtume neišvėsusią prokuratūrą. Operatyviai reaguojančią. Nevilkinančią, neimituojančią tyrimų. O dabartinė prokuratūra kaip senas, vos važiuojantis automobilis tinkama tik išformuoti. Išskirstyti į detales, gelžgalius. Nes dabar tas detalių, gelžgalių ir sraigtų jungtinis gergždesys nė kiek nepristabdo valstybės turto vagysčių. Atvirkščiai. Prokuratūra - pats jaukiausias Valstybės kontrolės nustatytų švaistūnų prieglobstis. Tol tąsys tyrimą, kol galutinai užtąsys.
Dabartinis Valstybės kontrolės įstatymas Lietuvai netinka. Nes jis tik valstybės romaus žiūrėjimo, kaip ją apvagia, įstatymas. O normali valstybė turi aktyviai priešintis, kai ją apvagia. Bent iš savigarbos. Ar kas nors neleidžia? Faktiškai niekas. Valstybės kontrolė užslopinta. Kitos valstybės teisinio persekiojimo institucijos - be savigarbos. Todėl už visuomenės milijonus litų gerai gyvena tikrai ne visuomenė.
