Prieš 30 metų sugrįžusi į darbą po vienų metų pertraukos inteligentė motina pirmiausia nusipirko paltą.

Studentišką paltuką, kurį vilkėjo augindama pirmagimę, moteriai atsibodo juvelyriškai lopyti. Rublių, kuriuos nešė į namus diplomuotas dukters tėvas, vos užtekdavo maistui ir mokesčiams. Dar beveik nevaikštančiai mažylei motina už butelį šampano ir dėžę saldainių išsipirko vietą darželyje kiaurais langais. Bet tuo vėliau nesidžiaugė. Vaikas daugiau sirgo, nei ėjo į lopšelį. Kartą per pietus vaikų miegamajame motina užtiko atlapotus langus ir jai tapo aišku, dėl ko duktė įsitaisė lėtinį plaučių uždegimą. Nesisekė ir kitame darželyje - vaikas iš jo bėgdavo. Kodėl bėgdavo, paaiškėjo tik po daugelio metų. Judriai mergaitei auklėtoja per pietų miegą numaudavo kelnaites, kad nebėgiotų ir netrukdytų išeiti pas drauges arbatėlės.

Ta pati mergaitė šiandien augina savo dukterį ir priklauso vadinamajai privilegijuotai mamų kastai. Tai pačiai, kuri, kaip sakoma, nieko neveikdama melžia “Sodros” pinigus. Ar dar kels demografinę kreivę Lietuvoje, jauna moteris neapsisprendžia. Greičiausiai nekels, o grįš į darbą, kurį jai dar saugo, nes dirbdavo už du. Dukrelei moteris vietą darželyje jau užsitikrino. Žinoma, ne už gražias akis, bet ir ne už šampaną, kaip jos mama prieš 30 metų.

“Pavargau nuo nestabilumo, nuo eksperimentų su motinomis, kiek galima iš mūsų daryti tautos priešus, nuteikiant žmones, kad gauname milijonus. Juk iš tiesų daugiau nei pusė motinų negauna nė pusantro tūkstančio litų, o vadinamąsias lubas siekia vos 5-6 proc. visų gaunančiųjų pašalpas. Vaiką sau pasigimdėme, o Tėvynė sau tegul gimdo pati”, - ironizavo nusivylusi motina. Ji yra viena tų, kurios praėjusiais metais Lietuvai davė 1,6 tūkst. kūdikių prieaugį. Statistikų duomenimis, 2009 metais Lietuvoje gimė 36,7 tūkst. kūdikių, 2008 m. - 35,1 tūkst., 2007 m. - 32,4 tūkst. kūdikių. Lygindami šių dienų mirštamumo ir emigracijos tendencijas statistikai nešokinėja iš džiaugsmo: net ir gerokai išaugęs gimstamumas neužtikrina tautos demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos. Jeigu mamoms užtektų pasiryžimo išlaikyti tokį pat gimimų lygį, koks buvo pernai, demografines sūpuokles Lietuva greičiausiai persvertų po 40 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras pateikė siūlymą motinai arba tėvui, prižiūrinčiam vaiką, iki vienų metų mokėti 100 proc. buvusio atlyginimo, o jeigu tėvai apsispręstų kūdikį prižiūrėti dvejus metus, kompensaciją padalyti: atitinkamai 60 ir 40 proc. buvusios algos dydžio. Dauguma motinų skeptiškai žiūri į šį siūlymą, nes už tokią pašalpą pragyventi, mokėti būsto kreditų niekas neįstengs. “Verčiau ministras tiesiai sakytų: baikit atostogauti ir po metų drožkit dirbti”, - piktinasi mamos. Bet dauguma jų neišmano, kur dėti metų kūdikį. Net jeigu darželiuose dirba nebe tokios auklėtojos siaubūnės kaip prieš 30 metų, visi norintieji į juos nepateks - darželiai ne guminiai.

Aktyvių mamų sambūrio surinktais duomenimis, vien Vilniaus savivaldybėje eilėje į darželius laukia per 18 tūkst. vaikų. Tuo tarpu vietų darželiuose vos per vieną tūkstantį. Į kai kuriuos prestižiniais vadinamus darželius konkursas didesnis nei į gražuolės karūną. Į vieną vietą pretenduoja 300-400 vaikų.

Lietuvos aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė įsitikinusi, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo spragą užpildytų ikimokyklinio amžiaus vaikų krepšelis, kuris leistų steigtis mažoms ugdymo įstaigoms. Bene didžiausia spraga, anot mamų atstovės, yra ta, kad valstybė niekaip neapsisprendžia, kokiu tikslu ji remia motinystę. Ar todėl, kad siekia sudaryti šeimai galimybes auginti harmoningą asmenybę (pasak mokslininkų, pirmaisiais gyvenimo metais vaiko ryšys su motina neatstos jokio darželio), ar remti šeimos biudžetą.

“Jeigu valstybė priims sprendimą, kad ji remia motinystę, kuri neabejotinai atsipirks, tada turi ir savo dalį pridėti. Reikia peržiūrėti įstatymus ir motinystės pašalpą skirti iš dviejų šaltinių - vieną dalį iš “Sodros”, o kitą iš biudžeto”, - svarstė mamų sambūrio atstovė.