Kodėl mes turime kariauti Afganistane, o olandai - ne? Todėl, kad Nyderlandų politikai apsisprendė, jog laikas baigti žaisti gyvybėmis. Antai mūsų politikai toliau svajoja, kad Afganistane sukurs rojų, todėl mes toliau kariausime.
Nyderlandų visuomenė pasipiktinusi karu. Pinigų “avantiūroms” krizės metais taip pat nėra. Ir Afganistanas buvo “pekla” ir liko “pekla”. Tad nenuostabu, kad kilo paprastas klausimas. Kam būti Afganistane, jei esi per mažas, kad ką nors pakeistum?
Nejaugi olandai vieninteliai tokie protingi, kad pagaliau susivokė, jog karas Afganistane yra beprasmis? Štai gruzinai, kurie toliau siunčia ešelonus į Afganistaną, turi kilnų tikslą. Tiksliau sakant, Michailas Saakašvilis (Mikheil Saakashvili) turi kilnų tikslą - įstoti į NATO. Tam reikia duoklės amerikiečiams.
Bet, pasirodo, ir Lietuva turi tikslą. Esą mums pasitraukus iš Afganistano virš galvų nebeskraidys NATO naikintuvai: nesaugos mūsų oro erdvės, į kurią per metus sykį nelegaliai įskrenda koks turistinis lėktuvėlis, nebepraskris per šventes virš Katedros aikštės. Praras net mūsų politikai galimybę pasėdėti tikro naikintuvo kabinoje. Liūdna.
Tiesa, dar strateginė draugystė su Amerika. Įdomu tik, ar amerikiečiai jau suprato, kokie mes “svarbūs” Dievo pamirštame Gore, ar dar ne? Niekas juk nepaneigs. Dirbame mes labai daug. Bandėme neseniai išauginti Afganistano smėlyje lietuviškus ąžuoliukus. Kaip ten sovietmečio šarlatanai mokslininkai sakydavo: gamta turi paklusti žmogui. Deja, nepakluso.
Dar statysime mokyklą už lietuvių suaukotus pinigus. Nes milijardų, kuriuos skiria Europos Sąjunga, JAV, Jungtinės Tautos ir kiti rėmėjai, Afganistanui nepakanka. Hamidui Karzajui (Hamid Karzai) netrūksta lėšų tik kyšiams, ginklams ir karių uniformoms, o mokyklos palauks. Nieko nuostabaus, kad visi, kas dar moka skaičiuoti, bėga iš Afganistano kaip kokios žiurkės iš skęstančio laivo.
Nesupranta net afganistaniečiai, kuo užsiima jų valdžia. Kodėl vietoj mokyklos steigiama karinė akademija, vietoj darbo siūloma kariauti, o vietoj knygos brukamas ginklas. Tačiau jei tokie yra darbo pasiūlymai, tenka rinktis geriau apmokamą. Darbo kartais pasiūlo ir talibai. Juk gyventi reikia.
Goro provincijoje Lietuva bando kurti rojų žemėje. Tačiau šis lopinėlis žemės galėtų drąsiai vadintis mėnuliu žemėje. Ar yra ten lietuvių, ar jų nėra, nuo to niekas nesikeičia. Ką mes ten darome, tegul atsako Lietuvos politikai. Matyt, laukiame, kol talibai, bėgdami nuo pavojaus, apsigyvens. Tada būtų su kuo pakovoti. Galime dar lietuvių koloniją Afganistane kurti.
Olandus ir spaudė, ir valdžią sužlugdė, tačiau tauta pareiškė savo nuomonę, o politikai į ją įsiklausė. Žinoma, Nyderlandai nebuvo ta jėga, kuri lemtų misijos Afganistane sėkmę. Tai ne vokiečiai, prancūzai ar britai, kuriems pasitraukus ateis pabaiga.
Tačiau mažytė šalis buvo ryžtinga, ir niekas iš NATO už tai Nyderlandų neišmes. Kad tai ne pabaiga ir olandai dar sulauks “viliojančių” Vašingtono pasiūlymų pasilikti, sutinka visi. Bet juk geriau derėtis, nei klusniai linksėti galva?
