respublika.lt

2017 gruodžio 11, pirmadienis

koncertas

Kumečio sindromas (13)

2009 kovo mėn. 19 d.

Kai jis prieš 44 metus atvažiavo į mano Lazdijus ir tapo Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio direktoriumi, visi lėkėme žiūrėti, kaip jis atrodo. Gyvo mokslų kandidato iki tol niekas nebuvome matę, nečiupinėję, rankos nespaudę... Pūstelėjo jis į mus nauju gaiviu vėju, bet anie senieji vėjai buvo stipresni. Pakariavo jis su jų sukamais malūnais porą metų, pakariavo, nusispjovė ir išvažiavo.

Dabar jis dviejų mokslų - filosofijos ir ekonomikos - habilituotas daktaras, profesorius akademikas Romualdas Grigas. Ir tik kai sužinojau, kad tik ką pasirodė jo nauja knyga monografija “Senieji lietuviai - tapatybės bruožai ir jų likimas”, iškart galvon šovė - štai žmogus, kuris gali atsakyti į klausimą: kas atsitiko su mumis, su mūsų tapatybe, mūsų prigimtine kultūra, su mūsų dvasingumu, kuriuo kitados taip didžiavomės ir kurio mums daug kas atvirai ir nuoširdžiai pavydėjo?

- Tai kas su mumis atsitiko, mielas profesoriau?

- Man pačiam labai rūpėjo atsakymas į tokį klausimą. Norėjau rasti atsakymus pirmiausia sau. Kas mes buvome? Kas iš mūsų liko? Kodėl tas mūsų dūlėjimas taip įsibėgėja? Kodėl mūsų valstybė tokia biri, neintegrali, o tauta - išsivaikščiojanti? Kas atsitiko tautai ir valstybei, turėjusioms tokius didžiulius galybės ir dvasinės kultūros klodus? Ieškodamas atsakymų pasinėriau į istoriją, tyrinėjau šaltinius. Ir kuo labiau tyrinėjau, tuo labiau įsitikinau: teisūs tie, kurie teigia, kad šiais laikais negalima palikti istorijos istorikams. Nes istorikai samprotauja taip: jeigu čia parašyta, tai yra. Jeigu neparašyta - nėra ir niekada nebuvo...

Taigi atsakymo į tavo klausimą reikia ieškoti toli toli - tuose istorijos toliuose, kuriuose buvo apkrikštyta pagoniškoji Lietuva, iš kitų išsiskyrusi ypatinga savo gamtajausme kultūra. Tai buvo civilizacija, visiškai skirtinga nuo judėjų civilizacijos, kurios pagrindu susiformavo krikščionybė. Šventasis Paulius yra atvirai rašęs, kad krikščionybė yra judėjų religijos ir kultūros tąsa. Jis visiškai neabejodamas teigė: krikščionys buvo įskiepyti žydų tautoje “prieš prigimtį”. Kitaip tariant, prieš prigimtį tų tautų, kurios buvo apkrikštytos. O tai, pasak profesoriaus V.Vyčino, “labai destruktyviai atsisuko prieš mūsų protėvių gilios prasmės mitines sampratas ir sužalojo kultūrinius jų buities pamatus. Negana to! Ji žalojo ir patį jų gyvenimo būdą, jų kalbą ir jų savitą aistišką - tautinę - sąmonę. Šitai ji darė per savo “apaštalus” slavus”. Visa tai, tik kur kas plačiau, rasi mano monografijoje.

- Vadinasi, tai, kuo mes dar taip neseniai didžiavomės - savo lietuviškumu, išskirtiniu dvasingumu, jau buvo tik trupinėliai, išlikę iki mūsų laikų?

- Tikrai taip. Liko tik skeveldrėlės. Mano supratimu, tas irimas ir prasidėjo nuo Vytauto laikų, nes jis buvo įtikintas, kad reikia kategoriškai atsiriboti nuo pagonybės. Ir jis su savo aplinka užsiėmė žemių plėtimu, mišriomis vedybomis, dinastijų dalykais, ir nuo jo laikų praktiškai mes jau nebematome ryšio su etnine lietuvių tauta. Bet koks stiprus turėjo būti tas mūsų gamtajausmis pradas, jeigu mano motina, praėjus tiek šimtmečių, baigusi krosnyje kepti duoną žarstydavo pelenus ir sakydavo kažkokius burtažodžius. Dar kai kuriuos atsimenu: “Gabija, šventoji ugnele...”

Tuo tarpu buvęs Lietuvos istorijos instituto direktorius Nikžentaitis aiškina, kad mes iš barbarų virtome civilizuoti dėl krikščionybės. Jeigu taip, šiandien barbarais turėtume laikyti japonus - jie iki šiol nėra krikščionys.

- O jeigu į save pasižiūrėtumėte ne iš istorijos tolių, ne tyrinėtojo Grigo akimis, o tiesiog Grigo akimis? Nuo tų dienų, kai jis atsimena motiną, prie pelenų krūvelės kalbinančią Gabiją ugnelę?

- Man, buvusiam agrarininkui, be galo skaudu dėl mūsų kaimo. Kai per vieną kartą buvo panaikinti koncentruoti ūkiai, aš supratau, kad mūsų kaimas jau niekada neatsigaus. Tai jau buvo mirtinas smūgis. Ir ne tiktai kaimui. Smūgis mūsų etinės kultūros branduoliui. Kaimas buvo kiek išsaugojęs tuos elementus. Miestas jau ir anksčiau neturėjo tiesioginio ryšio su etnokultūriniu paveldu, su gamta. O kaimas tai dar turėjo. Daug kas jau nebeatkuriama, jeigu valstybė nesiremia tituline tauta, pagrindine tauta, nesiremia jos vertybėmis, jos istorija. Imi manyti, kad valstybei kur kas labiau rūpi tautinės mažumos.

- Todėl, kad už jas gali pirštu ir net kumščiu pagrūmoti Europos Sąjunga, Rusija, Lenkija, Izraelis, o gal net ir Indija. O už požiūrį į lietuvius niekas nebars.

- Aš tai vadinu kumečių sindromu. Prieš trejus ar ketverius metus lankiausi Dieveniškėse. Mačiau, kaip ašarojo mokytojas lietuvis, kad jie, lietuviai, čia tiesiog smaugiami, kad tyčiojamasi iš jų vaikų. O kai nuvažiavo į tas pačias Dieveniškes prezidentas Adamkus, atrodo, gavęs skundą, kad ten lietuvybė baigiama pasmaugti, tie lietuvių skundai pasirodė esą ne tokie jau ir svarbūs. Jam, girdi, svarbu, kad būtų lojalumas valstybei. Taip ir nesudrausmino tų suįžūlėjusių lietuvybės persekiotojų.

Labai pastebimai ėmė reikštis globalizmo ideologija. Juk krikščionybė iš esmės yra savotiška globalizmo atmaina. Ne globalizacijos - ji vyksta savaime: atsiranda lankas, ietis, popierius, kompiuteris, - jie paplinta kaip civilizacijos atributika, kuri per technologijas jungia visas tautas, visas kultūras. O globalizmas yra ideologija, grindžiama siekiu viešpatauti pasaulyje. Ir jis gali būti pačių įvairiausių formų. Ar ne tokių tikslų siekė ir dar viena atmaina - komunizmo ideologija? Ar ne to paties siekia atviros visuomenės ideologija? Kitaip tariant, jokių ribų, jokių riboženklių. Ir kuo greičiau bus sunaikintos prigimtinės kultūros, tuo lengviau bus globalizmo ideologijai plisti.

Tai ypač pražūtinga mums, nes esame nepaprastai tolerantiški kitiems. Bet kokiam kitoniškumui. Todėl, kad senoji lietuvių kultūra buvo labai įvairialypė. Kiek dievų lietuviai turėjo, kiek jų vardų... Visur buvo kitoniškumas. Kad ir moterų apdarai. Dauguma tautų dėvėjo “uniforminius” tautinius drabužius. O kiekviena lietuvė moteris turėjo skirtingus. Buvo bendrų bruožų, panašių kompozicijų, bet detalės skirtingos. Tai reiškia, kad buvo nepaprastai toleruojamas kitoniškumas. Ir per tą kitoniškumo gerbimą, per tą toleranciją kitiems mes dažnai PAMIRŠDAVOME SAVE.

- Vadinasi, netolerancija kitoms rasėms, kitoms kultūroms, kitoms tautoms mums yra tiesiog tradiciškai nebūdinga?

- Absoliučiai. Ir tai dažnu atveju yra viena pamatinių mūsų pralaimėjimo priežasčių. Tuo labiau kad tas mums būdingas kitoniškumo pripažinimas dabar dar ir išsigimė. Mes aklai pripažįstame visus Briuselio įstatymus - šimtus tūkstančių. Ir vėl tas pats kumečių sindromas, ir vėl labai susijęs su tolerancija kitoniškumui. O tai, kad atsiranda koks nors išsišokėlis, sakysim, Mindaugas Murza, tik “berniukų žaidimas”. Taip, kaip žaidžia žydų fundamentalistai. Tai čia pasaulio pabaiga? Pasaulis privalo turėti spalvų.

- Ačiū, akademike, už Tiesos žodį, kuris šiandien kaip ozonas reikalingas Lietuvai.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (13)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BENDRADARBIAUS: 25 Europos Sąjungos narės pirmadienį priėmė oficialų sprendimą sukurti naują bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje tinklą, taip padėdamos pamatus siūlomai Europos gynybinės sąjungos idėjai.
  • EISMO ĮVYKIAI: praėjusį savaitgalį, gruodžio 8-10 dienomis, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 23 eismo įvykiai; priešpriešinio susidūrimo metu žuvo žmogus, 53 metų vairuotojas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Seimo valdytojo R.Karbauskio gimtadienis paskelbtas nacionaline išeigine
2. Prof.V.Daujotis: Lietuvai - siundomo šuniuko vaidmuo
3. „Bunkerio“ konkursą naikinti prašoma vis garsiau
4. Profesionalų Vyriausybė nieko nesugeba, tad samdosi profesionalus
5. Pranešėjai apie korupciją apie liberalus tylėjo, kol V.Gailius nepasiūlė juos saugoti
6. Ką rinksime prezidentu?
7. Tik Seimui gėda dėl tualetinių sveikinimų
8. Valdžia galanda kirvį nuomininkams
9. Kalbos komisija nešoks pagal politikų dūdelę
10. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
11. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
12. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
13. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
14. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
15. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
16. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
17. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
18. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
19. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
20. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
21. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
22. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
23. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
24. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
25. Užsienio investicijos, kurios kenkia
reklama
darbas

Kada Lietuvoje bus gera gyventi?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -1  +1 C

   0  +2 C

 

   +2  +4 C

    0  +2 C

  +5  +7 C

 

   0  +2 C

    1-7 m/s

    2-10 m/s

 

      1-9 m/s

 

USD - 1.1742 PLN - 4.2020
RUB - 69.6511 CHF - 1.1704
GBP - 0.8753 NOK - 9.7665
reklama
Velyke2017