Istorija turi savybę kartotis. Laikai, kai didžiosios šalys Europoje engdavo mažąsias, sugrįžo. Tik šiais laikais didieji nesiekia pavergti mažųjų. Jie ragina pastaruosius parsiduoti, nes taip lengviau engti.

Vokiečiai skėlė be užuolankų. Graikai gali padengti skolas parduodami Tėvynę. Kaip kokiame, atsiprašant, viešnamyje. Reikalaujama parsiduoti.

Iš pradžių įkeiskite porą negyvenamų salų, pastatų ir kompanijų, o vėliau galbūt galėsime derėtis dėl Olimpo kalno, Kretos salos, Peloponeso pusiasalio ar net sostinės Atėnų. Kam jums, graikai, ta valstybė, jei nemokate joje tvarkytis?

Matyt, greitai ir Lietuva sulauks panašaus pasiūlymo. Dalis Tėvynės jau dabar ne mūsų, o kreditorių. Praskolinta, užstatyta, parduota... Bet kam tai rūpi. Toliau premjeras su šypsena veide, nors derėtų su ašaromis akyse, skolinasi.

Pirmyn! Koks gi skirtumas. Dėl dolerių, eurų ir svarų greitai bus galima ir duotą žmonėms priesaiką - “saugoti Lietuvos žemių vientisumą” - sulaužyti. Ar ne, mieli Seimo nariai ir likusieji Tautos išrinktieji? Meluoti tai mokate. Kodėl neišmokus parsiduoti?

Vokiečiai mielai nusipirktų Klaipėdos kraštą su visa Kuršių nerija, nors ir dabar lietuvių ten vargu ar sutiksi. Visur “Guten Morgen”, “Guten Abend”. Gerai, kad vizų atvykstant į parduotą Kuršių neriją nereiks. Šengenas juk.

Kiti kreditoriai taip pat atras ką nusipirkti. Apstu pas mus pasakiško grožio ežerų, gūdžių girių, nepakartojamo grožio pievų ir čiurlenančių upelių upeliukų. Ir viską atims. Už ką? Už tai, kad prasiskolinome.

Manote, galėsime pasiskųsti Europai. Esą su mumis blogai elgiasi. Vargu, nes ta pati Europa Lietuvą ir supirks. Danai jau pradėjo parceliuoti mažytę mūsų žemelę kiaulėms ganyti. Kiti skandinavai taip pat nesėdi rankų susidėję.

Vokietijos šnekos apie Graikiją kelia baimę ir pyktį. Patys vokiečiai nuolat kalba apie Europos vienybę, solidarumą, pagalbą, nuoširdumą. O elgiasi priešingai. Draugais vokiečiai laiko tik tuos, kurie naudingi. Mažosios Europos šalys - tegu skradžiai žemę.

Ar ne vokiečiai susitarė su rusais tiesti dujotiekį, kuris aplenkia Lietuvą ir kitas Baltijos šalis? Ar ne jie flirtuoja su prancūzais, siūlančiais Rusijai karo laivus?

Ar Lietuvos politikai nors kartą paklausė vokiečių, kodėl jie taip elgiasi? Ar pareiškė savo pasipiktinimą, ne tik diplomatinį susirūpinimą.

Pasiūlymas graikams peržengė padorumo ribas. Kraupu žiūrėti, kaip Europoje elgiamasi su mažomis valstybėmis. Kraupu todėl, kad ir mes maži. Ir su mumis galima panašiai elgtis.

Buvo airiai, čekai, kurie atsisakė pritarti Lisabonos sutarčiai. Po to islandai, graikai, latviai, kuriuos parklupdė ekonomikos krizė. Dar vienas kitas praskolintas milijardas ir šiame sąraše atsidursime mes. Nepadės tuomet nei biudžeto karpymai, nei nauji mokesčiai ir į kalėjimus taupumo sumetimais uždaromos motinos. Teks parsiduoti.