Vos ne kiekvienas tautietis, paklaustas, ką mano apie “Euroviziją”, jeigu jis, aišku, nėra atrankos į ją dalyvis ar to dalyvio artimas giminaitis, pradeda spjaudytis, ironiškai šypsotis ar paprasčiausiai numoja ranka.
Priklausomai nuo kiekvieno charakterio, išsilavinimo ir taip toliau. Tačiau iš esmės leidžia suprasti, kad jiems išsigimusi “Eurovizija” su savo peroksidinėmis blondinėmis - ne lygis. O jeigu dar ir į natas nepataiko, tai visai... Na, taip - pasitaiko ir čia vienas kitas vertas dėmesio, tačiau reikalo tai juk nekeičia.
O kadangi nekeičia, tai vienas iš būdų išvengti pažeminimo - visai joje nedalyvauti. Ir beveik pavyko. Tiksliau, beveik padėjo sunkmetis, dėl kurio vienu metu viešai net buvo pareikšta, kad šiais metais Lietuva nesiųs savo atstovo į gegužės 25-29 dienomis Norvegijos sostinėje Osle įvyksiančią grandiozinę šventę. Arba cirką. Kaip kam patogiau.
Vis dėlto prasto skonio mėgėjams pakėlus dėl to šurmulį, už dalyvavimą atsakingi asmenys pakeitė savo sprendimą. Suprask - dalyvavome ir dalyvausime. Net ir sunkmečiu.
Teliko išsiaiškinti tik viena - kas šiais metais atstovaus Lietuvai ir pabandys jeigu ne pakartoti “LT United” pasiekimo, tai bent nelikti paskutinėje vietoje.
Po nacionalinės atrankos pusfinalių buvęs “LT United” narys Arnoldas Lukošius prasitarė, kad šiųmetė atranka buvo labai nuobodi, na, o vakar komisijos sprendimu devynių finalininkų gretas papildžius dar trims laimingiesiems, įvyko lemiama kova, per ją ir sužinojome, kas gins Lietuvos garbę.
Nors ne. Greičiau - garbę komisijos ir tų, kurie intensyviai spaudinėjo savo telefonų mygtukus ir balsavo už jiems patikusią dainą.
Dar prieš nacionalinės atrankos finalą kilo natūralus klausimas - tai kas, po paraliais, gins Lietuvos garbę? Juk, pažvelgus į tuos devynis, kaip ant delno matėsi, kad du trečdaliai jų su lietuvybe neturi nieko bendro, o jeigu ir turi, tai to nežino. Arba paprasčiausiai gėdijasi savo tautybės ir savo kalbos. Pavyzdžiui, moterų numylėtinis Merūnas Vitulskis, kuris ėmė ir užtraukė... itališkai. O kodėl ne lietuviškai? Ir ką pamanys europiečiai, išgirdę jį Osle? Kad Lietuva - tai Italijos kolonija, kurioje tokių kaip Merūnas - tūkstančiai?..
O jeigu į Skandinaviją vyks iš tos pačios Skandinavijos kaip lietus iš giedro dangaus vieną dieną atsidangojęs ir savo netradicine orientacija besididžiuojantis Ruslanas Kirilkinas?.. O jeigu vėl - Dima Šavrovas (Sasha Song) su savo siaubingu rusišku akcentu?.. Neminint jau grupės “In Culto” su Pietų Amerikos kraujo turinčiu, Kolumbijoje gimusiu ir augusiu Jurgiu Didžiuliu priešaky, kuris su “eurovizine” daina “East European Funk” klaidina ir save, ir kitus, nežinančius, kur ta Lietuva. Juk galėjo bet kurio iš mūsų paklausti, būtume ne tik pasakę, kad Europos centre, bet ir nuvedę į Europos parką, parodę tikslią vietą, žyminčią Europos vidurį. Nors gal jam to nereikia, gal Rytai jo temperamentui daug artimesni. Kas ten žino...
Žodžiu, mažai tos Lietuvos buvo čia, nacionalinėje “Eurovizijoje”, mažai jos bus ir ten, Osle. Nebent tarp kitų vėliavų koks gerbėjas paplevėsuos lietuviška trispalve. It kokioje žiemos olimpiadoje. Ir viskas.
Štai tokia ta “Eurovizija” ir tokia Lietuvos vizija joje. O galėtume juk išsiųsti kokį “Ąžuoliuko” chorą. Be jokių atrankų. Tiesiog. Kad užtrauktų “Ant kalno mūrai...”. Tebūnie tuomet ir paskutinė vieta, bent vaikščiotume aukštai iškeltomis galvomis. Supraskit - esame lietuviai ir niekam nesiruošiame padlaižiauti.
