respublika.lt

„Sodra" laidojama be reikalo

(0)
Publikuota: 2019 vasario 10 11:55:00, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 5 nuotr.
Ekonomistas Romas Lazutka. Stasio Žumbio nuotr.

Naujoji pensijų reforma ne juokais susuko galvas būsimiems pensininkams. Dažnam sunku apsispręsti, ar likti tik SODROJE, ar pensijai kaupti papildomai. Ką jiems žada SODRA ir ką privatūs pensijų fondai?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs Seimo pirmininkas, teisininkas Artūras PAULAUSKAS, buvęs socialinių reikalų ir darbo ministro patarėjas, profesorius Romas LAZUTKA, Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas GRUŽEVSKIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Pensijų reforma nori nenori palies mus visus. Dar keleri metai ir pensija bus vienintelis mūsų pragyvenimo šaltinis. Pradėkime nuo jūsų, gerbiamas Artūrai. Kelias kadencijas buvote Seimo nariu, jau kažkada kalbėjome, kad padarėme didelę klaidą dirbantiems pensininkams sumažinę pensijas. Ilgą laiką žmonės buvo nepatenkinti. Gal tada nebuvo kitos išeities, bet, kalbantis su vyresniais žmonėmis, tas sprendimas iki šiol priverčia jaustis nejaukiai... Kas vyksta su mūsų pensijomis?

A.PAULAUSKAS:
Kadangi jūs užmynėte ant skaudžios nuospaudos, kai buvo sumažintos pensijos, trumpai pasakysiu, kad po 2000-ųjų buvo metas, kai dalyvaujančių Seimo rinkimuose žmonės neklausė, ar padidinsit pensijas. Jie klausė, ar mokėsite pensijas. Buvo tokia situacija, kad žmonės nežinojo, ar išvis gaus pensijas, nes SODRA buvo paskendusi skolose, o pačios pensijos buvo labai mažos. Žinoma, kai Vyriausybė atnešė projektą argumentuodama, kad norint gelbėti SODRĄ reikia mažinti pensijas, mes sutikome. Galima tik pasidžiaugti, kad neilgai truko toks teisinis nihilizmas, vėliau tai buvo atstatyta. Tačiau taip yra, kad mes skolingi pensininkams. Taip išeina, kad žmonės, dirbę po 40 metų ir dar daugiau, tampa pačiais skurdžiausiais mūsų visuomenėje. Gerai, jei kažkiek yra susitaupę, jei gyvena dviese, jei ligų nėra, tai dar gali pragyventi iš vidutinių pensijų. O jeigu viskas kartu, visos problemos - tai tikrai didelis skurdas. Tuo metu ir buvo bandoma ieškoti kelių. Vienas iš kelių buvo kaupiamasis pensijų būdas, kad dabartinių pensininkų sąskaita būtų kaupiama ateičiai, vėlesnėms kitų žmonių pensijoms. Tačiau tas būdas iškart buvo sutiktas su dideliu pasipriešinimu. Kelis kartus bandyta taisyti šią problemą, tačiau nebuvo radikalių žingsnių. Todėl džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė ėmėsi taisyti. Tačiau man atrodo, kad daroma pusinė reforma, visą laiką pritrūksta ryžtingų žingsnių. Negaliu sakyti, kad tie žingsniai yra nepadaryti. Mano nuomone, pusiniai žingsniai, nors nesprendžia problemos, bet gerina situaciją, kokia yra susiklosčiusi. Pažvelkime, per keletą metų pensijos šiek tiek padidėjo ir kaupimas atsirado šiek tiek sąžiningesnis, valstybė prideda dalį. Svarbiausia, kad žmonės patikėtų, jog vien tik iš SODROS išgyventi senatvėje bus sunku, turėtų būti ir profesinės pensijos. Danijoje, Austrijoje žmonės gauna didesnes pensijas todėl, kad gauna iš įvairių šaltinių, ne tik iš SODROS, kaip mes tikimės. Pas mus tos sistemos kol kas nėra. Klausimas iš tikrųjų labai aktualus ir į jį geriausiai atsakytų ekspertai.

G.JAKAVONIS: Manau, kiekviena valdžia turi pirmiausia rūpintis žmonių socialine gerove. Gerbiamas Romai, jūs visuomet garsėjote kaip žmogus, atvirai kalbantis apie socialinius dalykus. Kai pradėjote dirbti socialinių reikalų ministro patarėju, tikėjausi, kad jūsų kumštis bus tvirtas, bet žiūriu, kad neišlaikėte ir pasitraukėte. Tad kas, jūsų nuomone, vyksta Lietuvoje?

R.LAZUTKA: Lietuvoje jau ilgą laiką vyksta ne visai geras dalykas dėl valstybės organizuotos SODROS pensijų sistemos, kuri dažnai nepagrįstai kritikuojama. Ji neaprūpinama ištekliais ir todėl pensijos yra mažos. Yra elementarus skaičius nuo bendro šalies produkto (BVP). Kitos šalys nuo BVP būtent socialinio draudimo pensijoms skiria apie 10,5 proc., o Lietuva skiria 5,7 proc. Taigi, mūsų pensijos būtų visai kitokios, jeigu mes skirtumėm daugiau lėšų. Jos neskiriamos dėl vadinamojo „gyvulių ūkio“, nes žmonės tiesiog pabėga. Ypač pabėga dalis gerai uždirbančių. Yra įvairios savarankiško darbo formos ir daug mūsų „žvaigždžių“ pajamas gauna būtent šia forma, nuo tų pajamų ilgą laiką išvis nebuvo mokama SODRAI. Dabar yra šiek tiek įtraukiama (pajamų - red.), bet gerokai mažiau nei įtraukiama nuo darbo. Taip pat daug pajamų, kurios yra slepiamos, todėl SODRA neturi lėšų. Iš tikrųjų sistema yra nurašyta nuo vokiečių, vokiška socialinio draudimo sistema buvo sukurta ir pasirodė, kai Lietuvoje buvo atkurta Nepriklausomybė. Nors sistema buvo nusirašyta nuo Vokietijos, bet kaip ir bet koks vokiškas automobilis, kad ir koks jis geras būtų, jeigu nepilsi degalų, jis nevažiuos. Tai su SODRA yra panašiai. Dar vienas dalykas - mūsų algos yra mažos, nes SODRA finansuojama įmokomis nuo algų, o Lietuvoje algos yra nepagrįstai mažos, negu leidžia mūsų išsivystymo lygis. Mes akivaizdžiai matome, kad mūsų algos atsilieka nuo latvių, o Latvijos ar Lenkijos BVP vienam gyventojui yra mažesnis. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl SODROS pensijos yra mažos. Sistema yra gera, bet jeigu yra nesilaikoma bendros tvarkos...

Dar yra daug suinteresuotų žmonių, kad ta sistema būtų kuo prastesnė. Dabar, kai vyksta antros pakopos pensijų kaupimo sistema, mes matome žiniasklaidoje daugybę straipsnių, kurie parašyti kaip užsakyti. Tie straipsniai yra pensijų fondų valdytojų, kuriuose jie gąsdina, kad SODROS ateitis nulemta, kad iš jos neišgyvensi, kad pensija bus tik 20 proc., palyginti su alga. Tai yra visiškai nepagrįstos idėjos, bet jos fondų valdytojams yra naudingos. Jeigu gąsdini, tikiesi, kad vis daugiau klientų ateis į privačius fondus. Tie klientai jiems atneša daug pinigų - maždaug apie 20 mln. eurų per metus. Jie gauna pajamų tam, kad valdytų tuos fondus, iš to akcininkai gauna gerus pelnus ir todėl ta sistema kuriama. Kad kuriama, tai yra gerai. Bet kartu yra paspardoma SODRA, kad ji yra nieko neverta ir žlugs. Tai yra nesąmonė, kad SODRA gali žlugti. Mes žinome, kokie nuo Nepriklausomybės paskelbimo laikų buvo laikotarpiai, tačiau nebuvo taip, kad SODRA nemokėtų pensijų. Pinigų kiekis yra ribotas, todėl reikia svarstyti, kaip jį reikia panaudoti.

G.JAKAVONIS: Kai aš paskaitau, kad nuo manęs pradės atskaityti privalomai, man kyla klausimas, kodėl iš manęs kažkas turi privalomai atskaityti pinigus į tam tikrus fondus. Jeigu čia mano pinigai, o valstybė mane verčia kažką daryti, gal man vertėtų kreiptis į Strasbūrą? Kodėl valstybė su manimi taip elgiasi? Kaip jūs, pone Boguslavai, vertinate šią situaciją?


B.GRUŽEVSKIS: Aš būčiau linkęs teigiamai vertinti atskirus šios reformos papunkčius. Pritarsiu tam, kad ne viskas padaryta iki galo. Pradėkime nuo to, kas padaryta teigiamo. Teigiami trys bendri dalykai. Pirma, yra gerai, kad ta pakopa yra atskirta nuo SODROS įmokų. Mokant antrai pakopai, tai nedaro jokios įtakos, ypač neigiamos, pensijų kaupimui, SODROS sistemai. Tai labai geras žingsnis, bet jis labai vėlai padarytas. Visą tą laikotarpį, kol tokios sistemos nebuvo, buvo daromas nusižengimas prieš mus. Visa tai šiandien yra sutvarkyta. Antras teigiamas žingsnis, mano nuomone, kad dalis pensijos, ta bazinė dalis, yra mokama iš biudžeto. Čia galima svarstyti įvairiai. Bet kalbant apie tuos, kurie gąsdina SODROS ateitimi, tai yra vienas iš argumentų, kuris parodo SODROS ir fondų išmokų stabilumą. Jeigu įmokų skaičius ir sumažės, jis gali sumažėti dėl demografinių pokyčių, tai bazinės dalies mokėjimas iš biudžeto apsaugos tą kaupiamąją dalį, kurią galima diferencijuoti. Trečias dalykas - SODROS indeksavimas, kuris, norisi tikėti, bus objektyvus, nepriklausys nuo politikų valios, o priklausys nuo ekonominių pokyčių šalyje. Todėl pensijomis nebūtų galima žaisti, kaip buvo daroma iki šiol. Matau, visi šie žingsniai yra padaryti. Belieka diskutuoti, gerai ar blogai yra padaryta. Manęs netenkina du dalykai. Bendro įmokos tarifo sumažinimas dabar tikrai neatitinka mūsų pokyčių, ypač ateities demografinių pokyčių. Jis neturi prasmės, nes sumažino pakeičiamumo normą. Man buvo keista, kad mūsų dabartinis socialinės apsaugos ir darbo ministras ne tik tam nesipriešino, bet pats ir pristatė šią poziciją. Nesuprantama, kaip pati Vyriausybė skatina mažinti pagrindinės bazinės pensijos keičiamumo normą. Aš kalbu apie valstybės socialinio draudimo pensiją. Šis žingsnis buvo neefektyvus. Yra numatyta tik skatinti užimtumą, kadangi bendrai SODROS įmokos sumažinimas turėjo sumažinti darbo jėgos kaštus. Pagal demografinius pokyčius mums tai nėra problema, kadangi šiandien darbo jėga yra deficitinė, todėl ji ir taip turi paklausą. Kam didinti jos paklausą, jeigu ji ir taip yra paklausi. Šis žingsnis buvo visiškai nereikalingas ir neatsakingas. Taip, aš pritarčiau, kad tai būtų vertėję daryti 2017-2018 metais, bet tik trumpalaikei perspektyvai. O vėliau bus taip, kad demografiniai pokyčiai mums darys spaudimą.

Antras žingsnis, kuris netenkina daugumos piliečių ir tų pagrindinių reformos tikslų, - „lubų“ įvedimas. Buvo galima daryti kitaip, o padarė didesnes įmokas. Aš siūliau įvairiausių priemonių, kurios galėtų padidinti žmonių suinteresuotumą. Manau, kad čia galima diskutuoti, ar tiems žmonėms priklauso didesnės garantijos. Aš būčiau toje pusėje, kuri sako, jog priklauso. Pačios „lubos“ veikia priešingai tam, ką mes darėme pirmais žingsniais ir tomis priemonėmis, kurias pristačiau. Mes vienu žingsniu norime sėdėti ant dviejų kėdžių. Faktiškai ant dviejų vežimų, kurie važiuoja priešinga kryptimi.

Kiek čia yra prievartos, o kiek - neprievartos? Nežinau, ar Konstitucinis Teismas galėtų uždrausti šią priemonę. Galima sakyti, tai tam tikras pasikėsinimas į žmogaus laisvę, bet laisvė nėra apribota. Pati priemonė reikalauja sąmoningumo. Jeigu jūs nieko nedarysite, jums teks mokėti, bet jeigu jūs nenorite, galite nueiti į SODRĄ ir ten jūs tą laisvę deklaruojate. Aš būčiau labiau tų pusėje, kurie palaiko šią priemonę. Aišku, kaupimas yra pinigai, milijonai. Profesorius jau minėjo, čia yra skirtingi dalykai ir jų nereikėtų suplakti. Pirmiausia aš palaikyčiau tai, kad reikia skatinti žmones kaupti senatvei, kadangi senatvė bus vis brangesnė. Bus vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tad kiekvienam iš mūsų teks pasirūpinti savimi. Turėtumėm kalbėti apie fondų disponuojamo turto kontrolę. Dabar yra susitarta, kad per trejus metus dvigubai sumažės administracinis mokestis. Galvotumėm, kad tai yra didelis pliusas: dešimt metų nebuvo nieko daryta, o dabar susitarta, kad per pusę sumažins šią sumą. Gal reikia labiau kontroliuoti? Keista, kad ši suma, kaupiama antros pakopos pensiniuose fonduose, nėra draudžiama. Keista, kaip tai galima leisti.

Trečias klausimas, kuris galėtų būti svarbus, - pinigų paėmimo galimybės. Dabar yra dvi - pensinis amžius ir mirtis. Bet gal galėtų būti kokia sunki liga, kad tie pinigai labiau tarnautų piliečiui. Svarbus klausimas, kaip tą administravimą sutvarkyti, kad nebūtų piktnaudžiavimo, išnaudojimo, jau nekalbant apie vagystes ir pan.

G.JAKAVONIS: Ponas Boguslavas paminėjo mūsų demografinę padėtį. Žinau ne vieną atvejį, kai tautiečiai dirba Vokietijoje ne tam, kad gautų pilietybę, bet tam, kad sugrįžę į Lietuvą gautų vokišką pensiją. Gaila, kad mūsų pokalbyje negalėjo dalyvauti Povilas Gylys, parašęs nemažai straipsnių apie privačius pensijų kaupimo fondus. Visuomet būdavo laikoma, kad privatūs pensijų kaupimo fondai yra verslas, kuris gali ir bankrutuoti. Žmonėms sunku pasiskaičiuoti prognozuojamą pensiją, nes mechanizmas gana sudėtingas. Į ką turi orientuotis eilinis žmogus, kad žinotų, kiek jis gaus pensijos? Kodėl visa ta painiava leidžiama?

A.PAULAUSKAS: SODROS skaičiuotė yra internetiniame puslapyje, aš skaičiavau. Pradžioje pasirodė, kad mažai gausiu pensijos, bet vėliau paaiškėjo, kad ne viską aš ten gerai suvedžiau. Žmogus gali tą padaryti ir bent jau apytiksliai žinoti. Čia mes kalbame apie SODROS pensiją, nes SODROS pensija yra pagrindinė, mes taip esame įpratę, nes tie, kurie dirba, moka įmokas SODRAI. Toliau yra antra pakopa ir trečia pakopa. Trečioje pakopoje, kaip suprantu, kaupia turtingi žmonės, kurie gauna solidesnius atlyginimus. Dėl antros pakopos pokyčiai padaryti, kaip išaiškino profesorius. Mano požiūriu, jie ne visai radikalūs, bet vis tiek į gerąją pusę. Kaip yra su prievartine dalimi? Prisiminkime, kai patys buvome 20-30 metų, jei kas paklausdavo apie pensijas, atrodydavo, kad viskas taip toli, kaip už šviesmečio. Man tai nesikerta su teise. Tuo labiau kad žmonės turi galimybę išeiti iš to kaupimo parašę pareiškimą. Kiek skaičiau, tik 2 proc. išėjo. Yra sudaryta galimybė žmogui nutraukti kaupimą antroje pakopoje, tad Konstitucinis Teismas neturėtų ką nors kardinaliai pakeisti.

Kalbant apie fondus, jie yra tam tikra dalimi apdrausti ir negali šiaip išnykti, kad žmonėms nieko neliktų. Prisiminkime Ameriką krizės atveju. Kažkada sutikau išsigandusį Valdą Adamkų: jis sako, kad jo visi pensijų fondai žlunga, ten yra suduotas skaudus smūgis, ypač tokiais kriziniais atvejais, kai žmonės praranda santaupas. Noriu pasakyti, kad tokie variantai yra galimi, bet jie turi būti apdrausti ir valstybės kontroliuojami.

B.GRUŽEVSKIS:
Mes turime ieškoti būdų, kad tai būtų apsaugota erdvė. Negalima visko išvengti, juk būna ir žemės drebėjimų. Bet reikia labiau saugios aplinkos normos ribose. Pasaulyje yra įvairios sistemos - yra labiau liberalios, yra labiau saugios. Mums Lietuvoje reikėtų žiūrėti į saugesnį variantą. Jis dabar yra įdiegtas, o ar jis yra pakankamas, ar ne - apie tai turime kalbėti.

G.JAKAVONIS: Kaip matyti iš pavyzdžių, Amerika nesusitvarko su fondais, todėl visuomet kyla abejonė, ar mes sugebėsime susitvarkyti.


R.LAZUTKA: Reikėtų atsidaryti mūsų Lietuvos centrinio banko puslapį, ten yra paskelbta, kad per praėjusius metus mūsų pensijų fondai nukrito žemyn 3,9 proc. vidutiniškai, o SODROS pensija išaugo 7,5 proc. Esminis dalykas, kuris yra neskiriamas - SODROS sistema yra socialinės apsaugos sistema, o privatūs pensijų fondai nėra apsaugos sistema. Jiems keliami reikalavimai, kad jie garantuotų kažkokio dydžio pensiją. Dauguma Lietuvos žmonių turi sutartis su pensijų fondais dėl kaupimo, tegul atsiverčia ir paskaito. Bus matyti, kad jokio įsipareigojimo išmokėti tam tikrą sumą ten nėra. Socialinio draudimo įstatyme yra parašyta, kaip yra apskaičiuojama pensija, ir Lietuvoje kiekvienas žmogus, dirbantis už vidutinę algą, per metus maždaug užsidirba 10 Eur prie pensijos. Dauginam iš 30 metų ir yra 300 Eur pensija. Kaip jau minėjo gerbiamas Boguslavas, yra numatytas indeksavimo įstatymas. Kiekvienais metais, žiūrint į atlyginimo pokyčius, pensija yra padidinta 7,5 proc. Kitais metais vėl taip bus daroma. Esminis skirtumas, kad SODROS sistema yra socialinės apsaugos sistema ir ta apsauga remiasi žmonių solidarumu. Todėl aš buvau užsiminęs, kad nepaisant įvairių kataklizmų - Tarybų Sąjungos blokados, 2008 m. krizės,- visą laiką pensijos buvo mokamos. Buvo sistema sutrikusi dvi savaites, tai daug kam atrodė, jog tragedija. Valstybė gali garantuoti, jog gyventojai dirbs, ir tos pensijos bus mokamos. Taip, demografinė padėtis prastėja, bet ji gali ir gerėti. Niekas neprognozavo prieš 20 metų, kad bus tokia emigracija. Dabar jau fiksuoja daug įvažiuojančių ir daug įvažiuojančių nelegaliai. Kas bus po 40 metų, mes negalime pasakyti. Bet jeigu bus šalis, bus visuomenė, ji uždirbs tam tikras lėšas ir tas uždirbtas lėšas dalinsis su tais žmonėmis, kurie nedirba.

O antrosios pakopos sistema nėra apsaugos sistema, ji yra taupymo sistema. Kiek žmonėms pasiseka, tiek jie susitaupo. Vakarų šalyse mes nerasime tokių sistemų, kurias finansuotų valstybė ir būtų taupoma rinkose, būtų perkami vertybiniai popieriai, kurie svyruoja. Niekur nėra pasakyta, kad žmogui, kaupiančiam 30 metų, bus išmokėta tam tikra suma. Niekas negali to pasakyti, nes globalios rinkos yra svyruojančios ir ten nėra kur nueiti ir protestuoti. Čia, Lietuvoje, jeigu pensijos yra mažos, galima ateiti prie Seimo ir protestuoti. Vakarų šalyse valstybės niekur nefinansuoja tokių sistemų. Ką reiškia pasakymas, kad valstybė skatina kaupti? Remiama tais pačiais pinigais. Žmonės sumoka mokesčius, jie paima iš tų mokesčių ir žmogui atiduoda 16 Eur per mėnesį, kad jis nuneštų į privatų pensijų fondą. Kam tas žaidimas? Dar blogiau yra tiems, kurie negali taupyti, nes jie jau nedirba, bet tie patys pensininkai perka prekes, o į prekių kainas yra įskaičiuotas PVM. Tas PVM įeina į valstybės biudžetą, valstybė atiduoda 16 Eur tam, kuris dabar dirba, tam, kuris uždirba 2 tūkst., tam, kurio alga per metus padidėja 10 proc. Ar reikia valstybei paimti iš to skurdaus biudžeto ir atiduoti 16 Eur, kad jis nuneštų kaupimui? Tai yra tik kelių šalių eksperimentas, kuris tęsiasi, bet jeigu atsiras grupė žmonių, kurie pasakys, kad taip daryti yra visiškai neprasminga, mano nuomone, tas eksperimentas bus nutrauktas.

G.JAKAVONIS: Kaip, jūsų nuomone, reikėtų vertinti PVM mažinimo galimybes maisto produktų kainoms, jeigu, kaip minėjo ponas Romas, dalis PVM eina ir pensijoms.


B.GRUŽEVSKIS: Supraskime svarbų dalyką, kad pas mus visos reformos yra atliekamos neblogai, tačiau jos nėra visiškai įgyvendinamos. Kodėl? Kai planuojama reforma, ji galvojama pagal principus, žiūrint į tam tikrus modelius. Dirba mokslininkai, specialistai, kviečiami ekspertai iš užsienio. Bet kai jau reikia įgyvendinti, mes pamirštame principą atstovauti valstybės interesui. Mes pradedame atstovauti tik savo interesams, žiūrim, kiek turim pinigų ir kaip juos perskirstyti. Tuomet viskas ir žlunga. Esama daug įvairių sferų, kuriose sugalvota šimtai gerų sprendimų, tačiau kai jie pradedami įgyvendinti kai kurios įtakingos grupės pamato, kad jie nukenčia, kad jiems tie sprendimai yra nepalankūs, tuomet viskas ir subliūkšta. Politinėje sistemoje nėra stuburo, kuris galėtų išreikalauti laikytis principų.

G.JAKAVONIS: Kad ir kaip būtų, pensijų reforma jau įvyko. Norėtųsi išgirsti kiekvieno jūsų nuomonę, koks modelis būtų idealiausias Lietuvai?

A.PAULAUSKAS: Aš atsakysiu ne kaip socialinės srities specialistas. Nuo pat pradžių mūsų žmonės nejautė, kad jie dirba savo valstybei: reikia ją apgauti, reikia mokesčių nemokėti, reikia išsisukti, daryti taip, kad valstybei netektų. Iš kur tuomet atsiras pensijos? Jeigu nėra poreikio sąžiningai mokėti mokesčius, vengti vokelių, slėpimų... Nesakau, kad viskas turi būti idealu. Vakaruose taip pat vyksta apgaudinėjimas, slėpimai, tačiau ne tokiu masteliu kaip pas mus. Kodėl danai supranta, kad jeigu jie moka mokesčius, tai jie viską gauna atgal. Manau, pas mus pasirinkimas yra, tačiau jeigu mes meluosime ir apgaudinėsime, nė vienas modelis neveiks.

R.LAZUTKA:
Mums reikėtų patiems labiau savimi rūpintis. Galiu tik pritarti, kad reikia būti patriotais, rūpintis savo šalimi ir tuomet ji bus labiau sutvarkyta ir skurdo bus mažiau, pensijos bus didesnės.

B.GRUŽEVSKIS: Pagrindinė problema yra kapitalo ir darbo santykis, kadangi ekonomika yra gana tvari ir efektyvi. Pirmiausia daug rimčiau turi būti sutvarkytas progresyvumo klausimas, kuris, kalbant apie pajamų apmokestinimą, turi būti žymiai aukštesnis. Antras žingsnis - kapitalo apmokestinimas. Kontrolė, skaidrumas turėtų būti tie žingsniai, kurie skatintų patriotiškumą, o ne atvirkščiai. Kiekvienas žmogus turi santykį su valstybe per savo poreikių tenkinimą. Jeigu poreikių tenkinimas yra labai aukšto lygio, jeigu kai kurie poreikiai tenkinami net man nežinant, tuomet auga pasitikėjimas, noras aukotis vardan sistemos, kuri rūpinasi manimi. Manau, dabartinė pensijų sistema kinta gerąja kryptimi, tačiau to kitimo pagreitis yra nepakankamas.

Filmuotą konferencijos medžiagą rasite čia.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s