Iš didelio debesies - mažai lietaus. Taip galima apibūdinti Vyriausybės parengtus mokesčių patobulinimus. Sakoma, kad bus sumažintas gyventojų pajamų mokestis mažiausiai uždirbantiems žmonėms, padidės jų pajamos. Bus teisingiau paskirstyta mokesčių našta. Deja, tai gražūs žodžiai.
Priminsiu, kad didžiausia mokesčių našta užkrauta gyventojams. Jų sumokėti mokesčiai sudaro 88 proc. biudžeto mokestinių pajamų. Vyriausybė numatė 100 litų padidinti neapmokestinamą darbo užmokesčio dalį, todėl 15 litų sumažės pajamų mokestis ir tiek pat padidės į rankas gaunama suma ne tik mažiausiai uždirbantiems, bet ir tiems, kurių alga - 100 tūkst. litų ir daugiau.
Numatyta sumažinti nuo 20 iki 15 proc. mokesčio tarifą dividendams, kuriuos gauna bendrovių savininkai, pasiturimai gyvenantys asmenys. Tai ir viskas gyventojų mokesčių naštai mažinti.
O naštą didins numatyti padidinti akcizai cigaretėms, vynui ir alui. Apmokestinamos gyventojų gautos palūkanos už indėlius ir pajamos iš prekybos vertybiniais popieriais. Tačiau verslo subjektų mokamas pagrindinis mokestis - pelno neliečiamas. Jam dar 5 metams pratęsiama lengvata, kuri leidžia stambiesiems verslo subjektams net nemokėti šio mokesčio.
Taigi melu pridengta tiesa, kai sakoma, kad teisingiau bus paskirstyta mokesčių našta, padidės mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos.
Netiesioginiai mokesčiai kvailybių karalystėje
2014 metams paliekamas 9 proc. tarifas šildymui ir karštam vandeniui, 5 proc. tarifas kompensuojamiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms. Tačiau nenustatomas padidintas PVM tarifas prabangos prekėms, kurias įsigyja turtingi asmenys. Nešalinama PVM įstatymo nuostata, kuria leista 155 tūkst. litų parduotų prekių ir paslaugų sumos neapmokestinti PVM. Šia lengvata daugiausia naudojasi turgaus ir kiti prekeiviai, nes gali nepridėti prie kainos ir neimti iš pirkėjo PVM. Turguose kainos turėtų būti 21 proc. mažesnės už kainas parduotuvėse, kuriose imamas PVM. O to nėra. Nors parduodama neapmokestintų PVM prekių ir paslaugų už milijardus litų.
Lietuvoje nustatyta didžiausia ES neapmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu parduotų prekių ir suteiktų paslaugų suma (155 tūkst. litų). Pastaraisiais metais ji net buvo 1,5 karto padidinta. Latvijoje ir Estijoje nustatyta tris, o Danijoje, Belgijoje 7-8 kartus mažesnė suma negu Lietuvoje. Sunku suprasti valdžios veiksmus, kodėl sudaromos skirtingos sąlygos verslininkams, iškraipoma konkurencija ir netenkama daug biudžeto pajamų.
Dovanos kapitalui pridengtos apgaulingais žodžiais
Naktinės mokesčių reformos metu buvo įvesta pelno mokesčio lengvata. Leista kapitalo, t.y. įmonių, savininkams 2009-2013 metais 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną išlaidomis, kurios panaudotos technologijoms atnaujinti. Dabar ši lengvata pratęsiama dar 5 metams ir net padidinama, nes leidžiama sumažinti net visą apmokestinamą pelną ir nemokėti pelno mokesčio. Atseit siekiama didinti įmonių produktyvumą ir konkurencingumą. Ši lengvata taikoma net du kartus.
Žiniasklaidoje pateikiama daug pavyzdžių, kai stambus verslas Lietuvoje uždirbtą kapitalą (pelną) investuoja kitose valstybėse, kelia jų ekonomiką. Neseniai buvusi ūkio ministrė Uzbekistane, o premjeras Tadžikistane padėjo mūsų verslininkams eksportuoti kapitalą ir investuoti tose valstybėse. Vadinasi, jo turima pakankamai.
Ne tik konkurencija ir kitos aplinkybės, bet ir noras gauti kuo daugiau pelno skatina įmonių savininkus mažinti išlaidas, tarp jų ir darbuotojams samdyti. O tai pasiekiama tobulinant gamybos ir paslaugų technologijas, intensyvinant darbą, keliant jų darbo našumą. Būtų neprotinga prieštarauti progresui.
Lietuva kasmet gauna beveik 8 mlrd. litų ES paramos. Nemaža dalis skiriama verslui remti, tobulesnei ir našesnei technikai įsigyti, darbo organizavimui gerinti. Dalis lėšų net nepanaudojama šiam tikslui. Todėl nėra prasmės atleisti verslo subjektus nuo pelno mokesčio, net nesusiejus su jo grąža valstybei.
Yra ir kita šio klausimo pusė. Valstybė (mokesčių mokėtojai) daugiau kaip milijardą litų lėšų grąžina ES, sumokėdama narystės įnašą. Vadinasi, dalį sumokėtų mokesčių gauna privataus kapitalo įmonės technologijoms tobulinti, išlaidoms darbo užmokesčiui mažinti. Mažėjant darbo samdos sąnaudoms, mažėja ir įmokos „Sodrai“, ir Sveikatos draudimo fondui, nes jos skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio. Dėl to valstybė ir visuomenė patiria neigiamų padarinių: mažėja įmokos į socialinius fondus, darbo vietų, didėja nedarbas, reikia šelpti bedarbius.
Valstybės paramą privačiam verslui reikėtų susieti su nauda valstybei ir jos piliečiams. ES paramos lėšas reikėtų ne dovanoti, o paskolinti arba valstybės vardu investuoti į verslą ir gauti pajamų (dividendų). Paramą susieti su papildomų darbo vietų sukūrimu, o darbuotojų atlyginimus - su sukurta pridėtine verte. Įmokas socialiniams fondams skaičiuoti ne nuo darbo užmokesčio, o nuo sukurtos pridėtinės vertės sumos. Tuomet gyventojai realiai pajustų ekonomikos augimo padarinius. Tačiau valdžia nesprendžia šio aktualaus klausimo.
Nustoti šelpti turtingas valstybes
Užsienio kapitalo įmonių dalis privačiame kapitale sudaro apie 40 proc., o bankų, draudimo kompanijų - net gerokai daugiau. Jų pajamos ir pelnas yra nemažas. Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra mažiausias Europos Sąjungoje. Jis taikomas ir užsienio kapitalo įmonių uždirbtam pelnui šalyje. Tačiau šios įmonės moka pelno mokestį ir valstybei, kurioje įregistruota jų centrinė buveinė. Kadangi kitose valstybėse tarifai yra gerokai didesni, pelno mokesčio skirtumą sumoka savo valstybei. Taigi, galima sakyti, šelpiame Švediją, Norvegiją, Vokietiją ir kitas turtingas valstybes, o ne lengviname verslo sąlygas šių šalių įmonių padaliniams Lietuvoje.
Šios ir kitų lengvatų neigiamus padarinius atskleidė užsienio bankų filialai, kurie gavę didelį pelną pernai sumokėjo biudžetui tik 3 tūkst. litų. Tačiau ir šis klausimas nesprendžiamas. Tereikėtų patikslinti Pelno mokesčio įstatymą nuostata, kad užsienio investuotojų uždirbtas Lietuvoje pelnas apmokestinamas pagal šalies, kurioje yra jo pagrindinė buveinė, tarifą, bet ne mažesnį, koks nustatytas Lietuvoje.
Progresiniai mokesčiai vis atidedami
Sumažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems žmonėms, sustiprinti vidurinį gyventojų sluoksnį, gerokai supaprastinti mokesčių administravimą galima įvedus progresinius mokesčius darbo užmokesčiui ir pelnui. Šie mokesčiai daugelyje valstybių jau seniai įvesti. Bankų „mokesčių ekspertų“ siekis įtikinti visuomenę, kad jau įvesti progresiniai mokesčiai, paremtas ne realybe, o savanaudišku tikslu - mat jiems padidėtų pajamų mokestis. Tarsi jie nežinotų, kad darbo užmokesčio daliai, kuri apmokestinama pajamų mokesčiu, taikomas tik vienas, 15 proc., tarifas, o ne progresiniai, didėjantys tarifai, atsižvelgiant į gaunamos algos dydį.
Reikėtų atsisakyti neapmokestinamos pajamų dalies. Ją pakeisti minimalia alga. Minimali alga - tai žmogaus gyvybei užtikrinti būtina pinigų suma. Ir yra amoralu dalį jos atimti per pajamų mokestį. Turėtų būti 6-8 tarifai. Mažiausias 0, kuris taikomas minimaliai algai, o didžiausias - 40 proc., kuris taikomas gaunantiems 50 tūkst. litų ir daugiau per mėnesį. Tarifų progresiją reikėtų nustatyti tokią, kuri leistų sumažinti pajamų mokestį asmenims, gaunantiems iki 3000 litų pajamų, ir padidinti gaunantiems daugiau kaip 3000 litų per mėnesį, ir kad dėl to nesumažėtų biudžeto pajamos.
Analogiška progresija turėtų būti nustatyti pelno mokesčio tarifai. Trejus metus nereikėtų apmokestinti smulkų šeimos verslą pradėjusių asmenų ir mažų įmonių pelno. Pelno mokesčio tarifą diferencijuoti atsižvelgiant į gautą pelno dydį. Turėtų būti 6-8 tarifai, nuo 0 iki 40 proc., o jų vidurkis ne mažesnis už ES valstybių vidutinį tarifą.
Mokesčius tobulinti reikia nuo pamatų
Įmonių samdomiems darbuotojams užmokesčio ir įmokos jų socialiniam draudimui forma skiriama apie 40 proc. bendru darbu sukurtos pridėtinės vertės, o Europos Sąjungos šalių vidurkis - per 60 proc. Kaimyninių šalių verslininkai yra dosnesni. Todėl nenuostabu, kad atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų yra didžiausia Europos Sąjungoje.
Minimalios algos padidinimas 100 ar daugiau litų pagerina tik labai mažai uždirbančių žmonių padėtį, bet nesprendžia klausimo iš esmės. Būtina pasiekti, kad verslininkai skirtų ne mažiau kaip Europos Sąjungos vidurkis pridėtinės vertės darbuotojų darbo užmokesčiui ir jų socialiniam draudimui (įmokai „Sodrai“, Sveikatos draudimo fondui). Tuomet klausimai spręstųsi atsižvelgiant į kiekvieno verslo subjekto realias galimybes. Nebereikėtų diskutuoti ir dėl įmokos „Sodrai“ viršutinės ribos bei kitais mokesčių klausimais. Tai ne tik atkurtų teisingumą, bet ir sudarytų palankias sąlygas ekonomikai augti, visiems piliečiams geriau gyventi. Taigi mokesčius tobulinti reikia pradėti nuo pamatų.
2013 06 25
Kaip teisingiau paskirstyti mokestinę naštą?
Danguolė PRANCKĖNIENĖ, Auditorė, Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė, dalyvavusi premjero sudarytoje mokesčių darbo grupėje:
Šis klausimas sprendžiamas šimtmečius ir to teisingumo išmatuoti vis niekaip nesiseka. Buvo laikai, kai statėme komunizmą ir tada visi laikraščiai rašė, kad ateis laikas, kai viskas bus bendra, niekas nieko savo neturės, o galės gauti, kiek reikės. Tos bendrystės ir dabar kai kas ilgisi, visko išsidalyti po lygiai nebesiūlo, bet vis atsiranda nurodymų, kokią dalį BVP reikėtų perdalyti per visuotinį katilą, sukuriant iliuziją, kad tie, kas mažai turi, gaus daugiau. Iš tikrųjų Lietuvoje turtingų žmonių yra labai nedaug, jų nedaugėja, tad iš jų atėmus kad ir apčiuopiamą pajamų dalį, likusiems tektų vis tiek po nedaug. Tad gal imkime dirbti visi? Važiuoju namo ir matau, kad nesutvarkyta aplinka, šiukšlynas, piktžolynas veši pas tuos, kurie savo šeimoje turi bedarbių. Ir kokių investicijų reikia, kad susitvarkytų? Man atrodo, kad greičiau tinginystė tuos namus lanko. Aišku, mokesčiai čia niekuo dėti, bet rodo gyvenimo požiūrį. Visai neskatinama patiems rūpintis savo gerove, taupyti, investuoti, dirbti, o ne laukti.
Premjero suburtoje mokesčių grupėje dirbo žmonės, kurie atstovavo skirtingiems sluoksniams, todėl ir nebuvo priimta radikalių sprendimų. Pavyzdžiui, iš esmės pritariu investicijų mokestinei lengvatai, bet kai iš tų investicijų susigrąžintą pelną išsimokės arba brangiai parduos akcijas, būtų gerai pelno mokestį atgauti. Šiandien šito nėra, atleidžiame investuotus pinigus nuo mokesčių, bet vėliau jų jau ir nebeatgauname į biudžetą. Aš pritariu Petrui Navikui, kad stambiajam kapitalui pas mus Lietuvoje visur taikomos lengvatos, bet kapitalas ieško naujų rinkų ir didesnių uždarbių, todėl pinigai išvažiuoja iš Lietuvos, kad uždirbtų pelną svetur ir gal parvežtų į Lietuvą.
O kaip mūsų surinkti mokesčiai yra panaudojami? Kur mažytės sumos nubyra, kyla didelis skandalas, o kur daug - nė šuva nesuloja. Imkime keisti kai kuriuos dalykus, tai net nekainuoja labai daug - kiekvienas pilietis turi žinoti, už ką sumoka valstybė, už ką savivaldybė, iš kieno pinigų mokamos pašalpos, išlaikomos mokyklos ir ligoninės. Turime šalinti neūkiškumą. Leiskime kiekvienam prie to prisidėti! Galima būtų nustatyti, kas yra nemokama sveikatos apsauga tiems, kurie moka mokesčius ar yra draustas iš mūsų bendrų pinigų. Nemokamas krepšelis turėtų būti panašus kaip kitų ES šalių, o tada galėtume per privatų draudimo fondą jau asmeniškai prisidėti, kas nori draustis didesniam sveikatos priežiūros paketui. Taip pat ir kitose srityse matyti didelių rezervų taupyti. Labai geras P.Naviko pasiūlymas ne dovanoti ES paramos lėšas, o valstybės vardu investuoti, ir geresnėmis sąlygomis, negu siūlo bankai. Kai įmonės susigrąžins lėšas per nudėvėjimą, jas grąžintų atgal į biudžetą.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
