Anderso Behringo Breiviko (Anders Behring Breivik) surengta masinė žmogžudystė jau kelintą savaitę krečia visą pasaulį. Politiniai smurto motyvai aptarinėjami plačiai, bet dažniausiai - vienpusiškai. Iš nusikaltėlio minčių kratinio atsirenkama tai, kas patogu vyraujančiai politinei ir ideologinei konjunktūrai, šį tą - pripiešiant nuo savęs, o šį tą - užtušuojant. Homoseksualizmą propaguojantis masonas vadinamas krikščioniu, moralinis reliatyvistas - fundamentalistu, eurofederalistas ir antirasistas priskiriamas nacionalistų stovyklai.
Pradėta ištisa isterijos kurstymo kampanija prieš konservatyviąsias, krikščioniškąsias ir tautines jėgas. Nors daugelis A.B.Breiviko pažiūrų kur kas artimesnės liberalams ir liberaliesiems socialistams. Ši kampanija - lyg vienas šūvis į du zuikius: atrasta proga susidoroti su politiniais oponentais ir nukreipti strėles nuo savęs. Atsiranda ir tokių „eruditų“, kurie Vytenio Andriukaičio balsu išmekena, kad nacionalistai buvo Vladimiras Leninas ir Josifas Stalinas. Belieka paskelbti, kad nacionalistai - Algimantas Vertelka, Henrikas Daktaras ir Kazys Jonaitis.
Dėsninga, kad ekstremizmas įžvelgiamas tik titulinėse tautose. Jei somaliečiai Norvegijos gatvėje užpuola norvegų šeimą, kėsinasi išprievartauti moterį ir nuo vyro gauna į kailį - ekstremistu paskelbiamas norvegas. Jei tamsiaodis Švedijos gatvėje žiauriausiai nužudo jauną švedą - jis paskelbiamas nepakaltinamu. Jei žydų kilmės Norvegijos pilietis išpleškina kelias dešimtis norvegų - jis pats paskelbiamas norvegu.
Po A.B.Breiviko nusikaltimo imtasi ieškoti analogų Lietuvoje. O juk būta. Prieš trylika metų Leonardas Zavistinovičius iššaudė ištisą Draučių kaimą. Lenkas - lietuvius. Žudynės - analogiškos tiek savo masiškumu, tiek žiaurumu. Apie tai, kad galėjo būti analogiškos ir motyvais - ša. Politiškai nekorektiška. L.Zavistinovičiaus atvejis išsyk paaiškintas elementaria psichopatija. Šiukštu - jokios politikos. A.B.Breiviko atveju - priešingai: į pirmą planą iškelta būtent politika.
Užuot prisiminus L.Zavistinovičių ir ištyrus, ką reiškia Lenkų rinkimų akcijos globojamos Armijos Krajovos banditų garbinimo akcijos, užsipultos lietuvių tautinės organizacijos, apjuodinti Lietuvos kariai, savanoriai. Dėsninga ar ne - būtent šiomis dienomis prokuroras Valdemaras Baranauskas įteisino žinomo skandalisto Algirdo Paleckio ištarmes, kad 1991 m. sausio 13-ąją savi šaudę į savus. Prokuroro kompetenciją puikiai atskleidžia jau tai, kad jis neskiria Kuolio nuo Kuolelio. Nors panašumų rasti galima, esmė - ne čia. Lietuvos gyventojams aiškiai skelbiama žinia: teroristais čia gali būti vien tik lietuviai.
Šiame kontekste jau nestebina, kad atskirų istorikų ir daugelio „istorikų“ bandoma lenkiškąją ir sovietinę Lietuvos okupacijas pavaizduoti kaip pačių lietuvių pilietinius karus, kad Vasario 16-ąją apdergusi „mokslininkė“, neskirianti frygų nuo trakų, eina aukštas pareigas Švietimo ministerijoje, pagaliau - kad Lietuvos partizanai jau teismuose skelbiami kriminaliniais nusikaltėliais, o stribai apdovanojami aukščiausiais valstybiniais žymenimis.
Nebestebina jau ir tai, kad Lietuvos piliečiams savo asmens dokumentuose draudžiama įvardyti savo tautybę. Gal net gerai? Juk įsivardijus lietuviu, pagal žiniasklaidoje, politikoje, teisėje vyraujančias tendencijas, lengvai gali būti prirašyta sąvoka - teroristas.
