Mano balsas į Seimo dangų neina

Kiek kartų dėl žemės grąžinimo ten kreipiausi, tiek kartų mano raštai buvo persiunčiami atgal į vietines žemėtvarkos tarnybas.

Seimas mane žemėtvarkininkų akyse pavertė skundiku. Mūsų šeimos nelaimei, mano tėtė turėjo žemės sklypą prie Lukšto ežero Molėtų rajone. Žinoma, gražiausia sklypo dalis atiteko piniguočiams, manęs niekas nė neklausė, ar aš sutinku jiems atiduoti savo žemę. O tą dalį, kurią numetė man, suformavo taip, kad į savo sklypą negaliu patekti, todėl jo nevaldau. Tada ir supratau, kad uždaros, niekam neatskaitingos žemėtvarkos tarnybos šarvų nepramušiu. Ta sistema mane it kokį šunelį atmuša ir nusviedžia atgal. Taip ir gyvenu - nei pakartas, nei nuimtas nuo kryžiaus. Ar taip demokratinėje valstybėje, ne mūsiškėje, galėtų būti?

Arba pakalbėkime apie Seimo rinkimus. Aš balsuoti einu, bet kiti neina. Kodėl? Seime balsavimas vyksta tokia tvarka: “už”, “prieš”, “susilaikė”. Tuo tarpu rinkimų į Seimą biuletenyje balsavimas “prieš” eliminuotas. Antai anuose Seimo rinkimuose Alytaus rajone liko du kandidatai: konservatorius Žiemelis ir Antanas Nedzinskas iš Valinsko kompanijos. Žmona sumanė balsuoti už Antaną. Ponas Žiemelis, ypač dėl savo sūnaus, man irgi nepriimtinas, bet ir Antano širdis nepriima. Ką lieka daryti? Tik perbraukti biuletenį, nes ten nėra žodžio “prieš”. Kaip traktuotinas toks mano perbraukimo veiksmas? Nemokša, nemokėjęs užpildyti biuletenio? Gal buvo gerokai išgėręs? Tas punktas “prieš” yra labai svarbus. Antanas, kad ir buvo išrinktas, būtų žinojęs, jog nemažai buvo ir “prieš”? O ką jis sužinojo? Kad toks Petniūnas sugadino biuletenį! Man, kaip piliečiui, nereikia Seimo nario dainuškų. Man reikia tokių įstatymų, kad valdininkai nevaikytų manęs iš kabineto į kabinetą. Atvykęs į rajoną Seimo narys turi išklausyti jį rinkusius žmones. Dabar pavažinėja su meru, paplepa ir tuo viskas baigiasi. Seimo nario atvykimas nesujudina vietinės valdžios. Visi susibroliavo, susibičiuliavo ir rinkėjas vėl liko vienišas. Seimo narių vizitų reikšmė sumenko. Nes jis tiesiai su rinkėjais nebendrauja. Ypač kaimuose. Atokiuose kaimuose.

Visų leidinių atsisakiau, prenumeruoju tik “Respubliką”. Laukiu jos įdomių temų, nuomonių ir redakcijos skilčių. Yra apie ką pagalvoti jas perskaičius ir su bičiuliais padiskutuoti. Tik va, pirmadieniais paštas nedirba, tad laikraštį gaunu tik antradienį. Per ilgu laukti, bet kada buvo metas, kai kaimiečiui nereikėjo ko nors vis laukti? Jis juk visada paskutinis minios uodegoje, valdžios paliktas.