Siūlymas privatizuoti valstybinius miškus nėra naujas, jis gana dažnai kartojasi. Atrodė, kad iš Miško savininkų asociacijos, Žemės ūkio ministerijos, to paties Lietuvos laisvosios rinkos instituto, kai kurių medienos perdirbėjų sklindantys siūlymai buvo tik žvalgyba. Iššokdavo koks valdininkas (buvęs LLRI direktorius R.Šimašius - taip pat) ar verslininkas iš krūmų, riktelėdavo “privatizuoti!” ir nerdavo atgal stebėti reakcijos. Ji buvo programuojama “neefektyvaus miško valdymo”, “medienos trūkumo pridėtinę vertę sukuriančiai pramonei”, nacionalizuoto turto grąžinimo, “vieno urėdo ir dar pusantro miškininko” pavyzdžiais, kurie, galima įtarti, slėpė gerai apmokamą, gal net ne vietinį viešųjų ryšių specialistą (Vrs).
Jei Vrs iš tikrųjų yra, vyrukas gana sumaniai slėpė tikrąjį tikslą - valstybinių miškų privatizavimą. Miškininkų bandymai pavadinti daiktus savais vardais skendo programuotoje reakcijoje apie dažniausiai neegzistuojančius urėdų supervisureigius, vilas, vos ne šeimines valstybines įmones, klejones apie plynai iškertamą Lietuvą ir pusvelčiui parceliuojamą mišką. Tai buvo panašu į norą dėl vieno supuvusio kelmo iškirsti visą girią.
Dabar votis pratrūko savaitgalį. Tai irgi išbandytas viešųjų ryšių triukas. Tada žmonės ne sėdi prie kompiuterių, o ilsisi, pramogauja. Pirmadienį Vrs gali konstatuoti, kad menkas procentas pareiškė savo nuomonę, todėl statistiškai tai nereikšminga.
Vrs turėtų būti ne tik geras, bet ir galintis šokdinti, anot profesoriaus P.Gylio, “JAV ultrakonservatyviųjų jėgų iniciatyva įkurtą ir dalies vietos inteligentų palaikytą Lietuvos laisvosios rinkos institutą”.
Lietuvoje vargu ar atsirastų toks, kuriam paliepus LLRI dėtų savo galvą ant trinkos. Tačiau vis dėlto kodėl tas menamas Vrs timptelėjo virvelę ir, regis, paliepė “laisvarinkininkams” eiti “va bank”?
Čia jau prasideda sąmokslo teorija. Gali būti, kad dauguma balsuosiančiųjų dėl valstybinių miškų privatizavimo jau sėdi Vrs kišenėje ir, nepaisant visuomenės nuomonės bei tautos rypavimo apie amžiną lietuvio ir miško ryšį, baigtis jau nulemta.
Bet gali būti, kad Vrs skubina laikas. 2009 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatė E.Ostrom teigia, kad bendro valdymo modeliai dažniausiai geresni, nei tvirtina egzistuojančios teorijos. Greitai bus per vėlu pudruoti smegenis lietuviams apie privatinės nuosavybės pranašumus.
Netrukus sugrius ir LLRI teiginys apie daugiau pajamų iš miškų gaunančius latvius. Pasidarę “greitą” pinigą, jie sumažino miškų ir dabar buvusio pelno nebegaus. O jeigu tokiais tempais kirs toliau, Latvija virs dykyne.
Dar patogią progą siūlyti privatizuoti miškus sukūrė krizė, bet gali būti ir taip, kad į LLRI investavusios “JAV ultrakonservatyvios jėgos” jau reikalauja pelno. Elementari verslo logika. Bene geriausias jos paaiškinimas lietuviams - televizijos žvaigždutės. Iš pradžių į jas su viešųjų ryšių specialistų pagalba investuojami dideli pinigai, o paskui dar didesni traukiami iš tų kišenių, kurių savininkai patikėjo, kad zvonkizmai, dragūnizmai, laisvarinkizmai yra “cool”...
Pabaigoje - dar viena, utopinė, sąmokslo teorija. Gal LLRI nori nusimesti ją slegiančią “ultrakonservatyviųjų jėgų” kuprą? Kitaip sakant, pasirodyti “visu gražumu”, susideginti ir vėliau atgimti ne plastikinėje “Made in USA” lovelėje, o lietuviškoje vygėje?
