Jei išvis kas nors iš valdžios šiandien daro ekonominės, finansinės, socialinės padėties analizę, tai ji nekompetentinga ir paviršutiniška.
Darant studiją, reikia įvertinti visus aspektus, šalies vidinę ir išorinę aplinką, šalyje gaminamų produktų ir pramoninių prekių konkurencingumą Europos Sąjungos ir ne ES šalyse, darbo rinkos pokyčius ES, lietuvių mentalitetą, išsilavinimą, net religinius įsitikinimus, pasikeitimus darbo rinkoje ir ekonomikoje. Tik įvertinę visus aspektus galėtume daryti kompetentingas išvadas.
Niekaip nesuprantu teiginio “nedarbo mastai stabilizavosi”. Jei lapkritį buvo atleista apie 29 500 darbuotojų, t.y. lygiai tiek, kiek spalį, o įdarbinta po 8000, tai nereiškia stabilizacijos. Tai reiškia, kad nedarbas toliau auga, tik be pagreičio, o pastoviu greičiu. Ir džiūgauti, ir girtis čia nėra pagrindo. Pagal šią tendenciją 2010 m. pirmo ketvirčio pabaigoje mes turėsime 370 000, arba 17,25 proc., bedarbių armiją.
Tiek žmonių, užuot buvę mokesčių mokėtojai, taps biudžeto vartotojais. Ir čia dar reikia pažymėti neįvertintą emigracijos bangą. Jau šiemet per 9 mėnesius emigravo tiek, kiek pernai per visus metus. Iki metų pabaigos emigrantų skaičius perlips per 20 000. Jie irgi mokesčius mokės ne mūsų šalies biudžetui. Taigi iki stabilizacijos ir pagerėjimo dar toli. Mano kriterijus labai aiškus. Kai per savaitę bus atleidžiama mažiau darbuotojų, negu priimama, ir tai truks visą ketvirtį, galėsime drąsiai teigti, kad pradėjome lipti iš duobės.
Apie konkurencingumą. Ar gali šalis konkuruoti savo produkcija pasaulinėse rinkose, kai vienas uždirbtas litas apmokestinamas 68 centais, nors kitose ES ir ne ES šalyse šis skaičius yra nuo 34 iki 53. Taigi Lietuvoje mokesčių sistema neleidžia būti Lietuvos produkcijai konkurencingai. Antra vertus, šiandienis dividendų apmokestinimas atbaido užsienio investicijas. Lietuvoje šiandien labiausiai apmokestinti dividendai iš visų naujų ES šalių. O juk užsienio investicijos - tai ir naujos darbo vietos, ir naujas mokesčių mokėtojas į biudžetą. Juk kiekvienas investuoja savo lėšas ten, kur jos duoda didesnę naudą. Brangiai apmokestinti dividendai atbaido investuotojus ir jie investuoja kitose šalyse.
Gerbiami valdantieji, jei jau pripažinote naktinio mokesčių perversmo klaidas, kurios destabilizavo visą mokesčių sistemą ir šalies ekonomiką, privertė bankrutuoti tūkstančius įmonių ir išaugino ketvirčio milijonų bedarbių armiją, greičiau jas taisykite ir toliau negramzdinkite Lietuvos ekonomikos į nevilties prarają, iš kurios išlipti bus labai sunku.
Šiandien Lietuvoje veikianti mokesčių sistema neleidžia verslui (aišku, išskyrus monopolijas) dirbti rentabiliai, t.y. pelningai. O kur dar avansinis pelno ir pridėtinės vertės mokesčių mokėjimas. Beje, pastarasis labiausiai žlugdo verslininkus, nes PVM reikia mokėti tik išdavus sąskaitą faktūrą, bet dar negavus pinigų. Atsiskaitymai labai vėluoja, o dažnai ir visai neatsiskaitoma, nes skolininkas bankrutuoja, bet PVM vis vien valstybei reikia sumokėti. Nesąmonė mokėti mokesčius nuo negautų pajamų. Bet čia Lietuva, čia lietūs (ašarų) lyja, bet niekas dėmesio nekreipia. Juk nei Seimui, nei valdininkams PVM mokėti nereikia.
Vyriausybė giriasi, kad vietoj žadėtų 5 milijardų litų verslo sąlygoms pagerinti panaudojote tris. Kas iš to turėjo naudos? Bankai - taip. Verslas - ne. Nebent saujelė savų. Bet labai atsakingai sakau, kad nerentabiliai dirbant verslui tų pinigų nereikia. Vis vien jie bus išleisti neefektyviai. Jūs geriau sudarykite sąlygas verslui pradėti dirbti rentabiliai. T.y. sumažinkite mokesčius verslui, o tuos pinigus panaudokite socialinėms skylėms užtaisyti. Pirmą pusmetį ar metus bus surinkta mažiau pajamų, bet bus kompensuota iš verslo skatinimo programos. O vėliau atsigavęs verslas sumokės daug daugiau mokesčių nei dabar. Mokesčių mokėjimas turi būti patrauklus, o toks jis yra tada, kai padengus visas sąnaudas ir sumokėjus mokesčius, dar šiek tiek lieka pelno. Tada neapsimoka slėpti mokesčių, mokėti atlyginimų vokeliuose, dirbti šešėlyje. Tada gaminami produktai pasidaro konkurencingi, išauga eksportas, pritraukiama užsienio investicijų.
Verslui skatinti išleidžiamos lėšos tikrai tokios naudos neduos. Pirma, jos skirstomos neskaidriai ir jas gauna iš anksto žinomos bendrovės, beje, kaip ir viešieji pirkimai, kur jau sąlygomis nuspręsta, kas laimės. O laimi tos bendrovės, kurios glaudžiai bendradarbiauja su konkursų organizatoriais. Ir “atkatų” sistema čia veikia kaip laikrodis. Bet čia jau teisėsaugos organų kompetencija. O reikia tik padaryti analizę, kas nuolat laimi valstybinius konkursus, pradedant Valdovų rūmais, Visagino AE radiacinių atliekų laidojimo, sporto arenų, kelių ir geležinkelių statybos konkursus. Pamatysime, kad tai tos pačios 5-6 firmos, lyg Lietuvoje kitų nebūtų. Bet jos patikrintos. Klaipėdos statybininkai sakė, kad Valdovų rūmus už tokius pinigus jie seniai būtų baigę, statydami vien su dantų šepetuku ir krapštuku. Bet apie tai plačiau - kitoje temoje.
O dabar atsakingai noriu pabrėžti: verslas užsidirbs ir susimokės visus mokesčius savarankiškai be jokių skatinimų, jei bus sudarytos tam sąlygos. Jei vietoj nemigos naktų būtų buvusi padaryta išsami analizė, pasitelktas ne standartinis buhalterinis mąstymas ir priimti nestandartiniai sprendimai, šiandien rezultatai tikrai būtų buvę kitokie. Ir, ko gero, nei pensijų, nei motinystės išmokų mažinti nereikėtų. Bet valdymo išlaidas tai jau tikrai reikėtų mažinti (o iki šiol jos tik didėjo) mažiausiai 35-40 proc., ir ne tik naikinant neužimtus etatus, bet ir realiai mažinant armiją valdininkų, kurių funkcijos dvejinasi ir trejinasi. Ko gero, pradėti reikėtų nuo per metus nieko nenuveikusios Saulėtekio komisijos, užsakyti nepriklausomą auditą valstybės valdymui optimizuoti, ir rezultatas pasijustų netrukus.
Dabar Lietuvoje veikiančių verslą kontroliuojančių organizacijų 3-4 kartus daugiau negu išsivysčiusiose ES šalyse, ir jos tikrai nepadeda verslui, o kiekviena reikalauja savo dalies. Pvz., Anglijoje kontroliuojančios organizacijos neina tikrinti, kad nubaustų, o ateina, kad padėtų, patartų, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą. O finansų priežiūra, jei vėluoji mokėti mokesčius, susirūpina, kodėl tau blogai sekasi, pataria, kaip spręsti klausimus, pasiūlo atidėti mokesčių mokėjimą ar išdėstyti jį per tam tikrą terminą. Taip jie saugo mokesčių mokėtojus, o mes savus naikiname. Be abejo, Lietuvai, kaip pačiai korumpuočiausiai, daugiausia kontroliuojančių organizacijų ir valdininkų 100 000 gyventojų turinčiai ES narei, iki tokios verslo ir valdininkų santykių kultūros labai toli, bet viešinant problemas ir negeroves, spaudai rodant didesnį dėmesį šių santykių civilizavimui, reikia to siekti, reikia europėti.
Dar šiek tiek apie “sportą”! Gal tie “profesionalai”, kurie dabar sėdi ant atsarginių suolelio, geriau tegul nebekuria naujų komandų, o eina į užtarnautą poilsį arba dalyvauja veteranų lygoje. Jie daug kartų buvo finišo tiesiojoje, bet finišo taip ir nepasiekė. Tai nieko gero Lietuvai ir dabar neduos. Jaunesnių, šiuolaikiškai mąstančių, turinčių šiuolaikinį išsilavinimą žmonių komanda duotų daug didesnę naudą. Bet jų niekas neįsileidžia. Lietuvai labai trukdo senbuvių nevisavertiškumo kompleksas matant šalia savęs jaunesnius, protingesnius, veiklesnius, energingesnius, drąsesnius. Todėl mes vysimės išsivysčiusias ES šalis dar labai ilgai.
