respublika.lt

2017 gruodžio 18, pirmadienis

Į egzaminą - be stresonuotraukos

2016 birželio mėn. 01 d. 10:11:08
Danutė SAVICKAITĖ, zinios@vakarozinios.lt

Abiturientai jau laikė pirmuosius egzaminus, tačiau priešaky jų - dar ne vienas. Stresas - nuolatinis egzaminų palydovas net ir tiems, kurie nuolat nuoširdžiai stengėsi mokytis ir tinkamai jiems pasiruošti.

 

- Kaip jaunuoliams suvaldyti savo baimes ir patiriamą stresą? - „Vakaro žinios“ teiravosi Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentės dr. Vilmantės Pakalniškienės.

- Manau, vaikai puikiai supranta, kad šis laikotarpis - jų gyvenimo virsmas. Egzaminai tam tikra prasme lemia jų tolesnį gyvenimą - ar jie įstos mokytis ten, kur nori, ar niekur neįstos. Negana to, daugelis iš visų pusių patiria nemažą spaudimą: turi baigti vidurinę, ir dar turi baigti gerai, privalai įstoti...

Žinoma, tai ne pirmoji ir ne paskutinė tokia situacija jų gyvenime. Kas yra stresas, daugelis jau yra patyrę. Šiaip būtų idealu, jeigu tėvai ar pedagogai juos mokytų, kaip su tuo nerimu kovoti, nes didžiulis nerimas, kuris apima egzamino metu, gali smarkiai pakenkti. Per didelis nerimas nemobilizuoja - žmogus sugeba galvoti tik apie savo baimę, tarsi sustingsta, širdis plaka nežmonišku greičiu, gerklę spaudžia. Po to galvoja - juk galėjau pasakyti, juk žinojau.

Kaip mobilizuotis stresinėje situacijoje, manau, kiekvienas turi rasti savo būdą. Svarbiausia optimaliai nurimti. Streso metu pradedame dažnai kvėpuoti, dėl to širdis ima smarkiai plakti, pakyla kraujospūdis. Tad svarbiausia, ką reikia padaryti, - sureguliuoti kvėpavimą. Nurimus kvėpavimui, rimsta širdis, mažėja kraujospūdis - jau yra geriau.

Kitas klausimas - apie ką galvoja žmogus. Dažniausiai stresą sukelia mintys apie tai, kas bus, jeigu nežinosiu atsakymų, jeigu egzamino neišlaikysiu, jeigu man nepasiseks... Ne apie tai reikėtų galvoti, nes nuo tokių minčių nerimas tik didėja. Nereikia koncentruotis į pasekmes. Reikėtų galvoti apie užduotį, kurią turi atlikti: ką aš žinau, ką aš prisimenu ar galiu prisiminti.

- Ar teisingai elgiasi tėvai, spausdami vaikus prieš egzaminus: niekur neik, sėdėk namie, mokykis?..


- Spaudimas - viena iš struktūravimo priemonių. Kai kuriems to reikia. Tačiau daug kas priklauso nuo to, kokio lygio tas spaudimas, kaip su vaiku kalbama ir kas jam aiškinama. Neturėtų būti nuolat „kalama“: tu privalai baigti, ir privalai baigti aukščiausiais pažymiais, kitaip padarysi man gėdą, niekur neįstosi. Manau, kiekvieno žmogaus gyvenime būta visokių nesėkmių, prastų pažymių, tik dažniausiai tai nutylime ir savo vaikams nesakome, o iš jų reikalaujame idealumo.

Spaudimas pildyti ne savo, o kažkieno kito lūkesčius, neapvilti kito gerokai apsunkina situaciją. Vaikas turi suprasti, kad tai, ką jis daro, daro dėl savęs, o ne dėl kitų.

Organizuoti ir planuoti laiką vaikus tėvai turėtų mokyti, tik tą reikėtų daryti gerokai anksčiau, nes tai - ilgas procesas. Nuo mažumės turėtų būti susitarta, kiek laiko skiriama mokslams, kiek - žaidimams, pramogoms ir malonumams. Jeigu vaiką uždarysi kambary paskutinę dieną ir liepsi mokytis, nors iki šiol jis nesimokė, nenorėjo ir jam nebuvo įdomu, nieko jis ir neišmoks.

- Mokymasis paskutinę naktį prieš egzaminą turi prasmę?

- Yra skirtingų nuomonių. Realiai, jeigu neišsimiegame, nepailsime, fiziologija mus gali labai greitai apvilti. Nuovargis padarys savo. Viena vertus, paskutinė naktis nieko nepakeis. Kita vertus - šviežiausia informacija yra ta, kurią skaitėme paskutinę. Tik klausimas - ar tikrai skaitėme, jei jau buvome pervargę?


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAMINKLAS: pirmadienio vidurdienį Vytauto Didžiojo universiteto prieigose bus atidengtas paminklas Algirdui Juliui Greimui ir jo veiklai atminti; paminklą semiotikos pradininkui Lietuvoje A. J. Greimui iš granito ir bronzos sukūrė žinomas šalies skulptorius, Vilniaus dailės akademijos profesorius Stasys Žirgulis.
  • MINĖJIMAS: pirmadienį Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vyks ekspertų diskusija, skirta Suomijos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  +1 C

   -4   0 C

 

   -1  0 C

    -1  +4 C

   -1  +3 C

 

   0 +4 C

    1-5 m/s

    1-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1806 PLN - 4.2167
RUB - 69.5043 CHF - 1.1669
GBP - 0.8825 NOK - 9.7828
reklama
Labas vasara