Europos Sąjungos prezidentas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy) paragino ES valstybes nares kuo greičiau sukurti bendrą ekonominę vyriausybę, kuri imtųsi visų Europos šalių ekonomikų kontrolės. Šį žingsnį paskatino Graikijoje kilusi krizė, kuriai suvaldyti ES, kaip pasirodė, jokių priemonių neturi. Graikai be saiko skolinosi, kol pernai valstybės skola pasiekė 300 milijardų eurų ir sudarė 125 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ES prezidentas, baimindamasis, kad panaši krizė gali ištikti kiekvieną ES valstybę narę, pasiryžęs “įjungti” griežtą ekonominį režimą visoms kartu.
“Respublika” klausė, kodėl mums reikia (ir ar reikia) naujo ES darinio. O gal užtektų nustoti beprotiškai skolintis (pavyzdžiui, Lietuvos valstybės skola šiais metais priartės prie 40 proc. BVP ribos).
Algirdas BUTKEVIČIUS, Seimo narys:
Graikijos problemos ES žinomos ne pirmi metai. Dar 2004-aisiais buvo pripažinta, kad Graikija pateikia “Eurostat” ne visą informaciją. Mat dalis šalies biudžetinių lėšų buvo išskirstyta į atskirus fondus. Be to, iš tų fondų finansuojamiems asignavimų valdytojams buvo leista atskirai skolintis. O “Eurostat” būdavo pateikiamas “sausas” valstybės biudžetas.
Kai graikai gavo nurodymą centralizuotai valdyti visas valstybės lėšas, atsiskleidė tikroji viešųjų finansų padėtis ir paaiškėjo, kad deficitas yra ne 3 proc., o kelis kartus didesnis.
Bet nejaugi dabar ES prezidentas ketina centralizuoti visų ES valstybių valdymą? Man net šiek tiek primena Tarybų Sąjungos laikus, kai reikėjo į Maskvą ir biudžetą, ir ataskaitas pristatyti. Juolab kad Briuselyje problemos sprendžiamos 3 kartus ilgiau nei visų kritikuojamoje Lietuvoje. Gal kam nors šiltų kėdžių prireikė, jei prabilta apie dar vienos biurokratinės struktūros kūrimą?
Kęstutis DAUKŠYS, Seimo narys:
Ekonomines problemas, kaip ir visas kitas, ES galima svarstyti ir šiandien. Vyriausybių vadovai periodiškai renkasi į viršūnių susitikimus, kuriuose galima tuos dalykus suderinti. Galima svarstyti ar Graikiją, ar Lietuvą ir patarti ką nors. Bet kad dėl to reikėtų kurti kažkokią formalią ES vyriausybę, abejoju, ar tai gera idėja. Labai nesinori, kad ES kištųsi į kiekvienos valstybės reikalus. Ir taip jau, mano galva, ES diktuoja per daug.
Turbūt tai yra kažkieno troškimas susireikšminti, nes dabar ES yra pusiau lupta, pusiau skusta, nes yra Europos Komisija, yra užsienio reikalų ministras, prezidentas. Vyriausybės funkciją lyg ir atliktų komisarai, tik jie turi per mažai įgaliojimų. Bet nesinorėtų, kad būtų kitaip, manau, kad šalys narės turi būti gana savarankiškos.
Julius VESELKA, Seimo narys:
Reikia mažiau laukti laimės iš kitų, o sukti savo smegenis ir galų gale sukurti nepriklausomą valstybę. Įsivaizduojame save vargetomis, kuriuos turi kažkas išgelbėti. O jei norime gelbėtojo, nieko nepadarysi - teks važiuoti į Briuselį visų ekonominių klausimų derinti ir imti iš Amerikos labai brangias paskolas. Jei Lietuvoje už indėlius doleriais mokama 1,5 proc. palūkanų, tai iš ten gauname atspausdintus popierius už 7,5 proc. O juos padengti turėsime patys savo prakaitu, savo sukurtomis prekėmis. Ir dar su palūkanomis.
Užtat ir ES sukruto, nes kvailius reikia valdyti. Manau, kad ir Lietuvai nuo Graikijos nelabai toli. Neturime centrinio banko, neturime emisijos tokios, kurią galėtume padaryti nepakenkdami sau. Vaikštome maldaudami skolinti, ir likimas tikrai laukia nekoks. Todėl ES ir rūpinasi mumis, reikėtų jai tik padėkoti už tai.
