respublika.lt

2017 birželio 24, šeštadienis

PRENUMERAT akcija

F.Kauzonas: Ką griauname - kapitalizmą ar Lietuvąnuotraukos (60)

2012 vasario mėn. 10 d. 13:04:09
Ferdinandas KAUZONAS, „Respublikos“ apžvalgininkas

(Vaikams ir jaunimui iki 18 metų skaityti draudžiama)

Pokario „performanso“ aidas

Kalvarijoje po karo gyveno nepaprasto talento keistuolis. Net lėktuvą buvo sukonstravęs. Dviračio pedalais sukdamas propelerį pakilo, bet užsikabino už elektros laidų ir nukrito. Liko gyvas. Po to, o gal ir prieš tai, žmonai pats išoperavo apendicitą - gydytojams liko tik užčiravoti žaizdą.

Turėjo pulką vaikų ir vadino juos Pirmu, Antru, Trečiu, Ketvirtu ir t.t. Kad žmonai mažiau būtų klapato su lėkščių mazgojimu, iš didžiulio puodo išvedė daug žarnelių, jas sunumeravo ir vaikai žinojo, kuriam numeriui per kurią žarnelę srėbti sriubą.

O dabar įsivaizduokit, kad iš mano diktofono, kaip iš suvalkiečio išradėjo puodo, išvesti penki mikrofonai. Prie kiekvieno įžymūs mūsų dailininkai, profesoriai, laureatai, docentai, dėstytojai. Irgi - Pirmas, Antras, Trečias... Jie nenori, kad jų pavardės būtų minimos. Kai dar buvo galima nebijoti, jie jau yra apie savo ir mūsų visų skausmą ir rašę, ir pasirašę, ir parašus rinkę, ir garsiai šnekėję - tik tas jų balsas nėjo Dievui į ausį.

Pirmas, Antras, Trečias... Aš pats šiame pokalbyje būsiu Nulis, nes dailės reikaluose toks ir esu. Man tik arba Gražu, arba Ne.

Ėriuko aukojimas

Pirmas. Mes jus pasirinkome todėl, kad „Respublika“ jau turbūt liko viena iš nedaugelio tribūnų, kuriai mūsų mintys gali būti artimos. Po to, kai nepabūgę tapti „visuomenės priešais“ išdrįsote prabilti ir net pasipiktinti, kad valstybei priklausančiame teatre nuo scenos ant žiūrovų pilamos keiksmažodžių pamazgos, mes suvokėme, kad galime „Respublikai“ patikėti savo skausmą.

Antras. Tik, žinokite, brudas, kurį girdėjote nuo scenos, yra viso labo švelnus vėjelio dvelksmas, palyginti su tuo, kas jau atėjo į mūsų dailės galerijas.

Pirmas. Ir baisiausia, kad ta bjaurastis įsiveržė ir į valstybines meno galerijas. Atsimenu, gal prieš 15 metų į mūsų ŠMC (Šiuolaikinio meno centrą - red.past.) buvo atvežta paroda iš Londono. Tada pirmąkart Lietuva galėjo pamatyti dramblio išmatas. Arba stebėti, kaip „menininkė“ iš Austrijos save nufilmavo bekakojančią.

Trečias. O atsimenate, kaip policija išgelbėjo ėriuką nuo egzekucijos, kai jau mūsų pačių vienas madingiausių šiuolaikinių „menininkų“ norėjo pademonstruoti savo naują kūrinį „Ėriuko aukojimas“. Paskui Elena Sakalauskaitė savo moksliniame traktate „Ritualų perkūrimas šiuolaikiniame Lietuvos mene“ parašė: „Menininkas ketino paaukoti ėriuką, nupjaudamas jam galvą, tačiau veiksmą sustabdė atvykusi policijos pareigūnų padedama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dėmesio vertas yra faktas, kad visuomeninės tarnybos, nieko bendro neturinčios su menu, neapsiribojo tik veiksmo, pagal jų aktus laikomo netinkamu, sustabdymu, bet viešai ėmėsi diskutuoti apie meną ir legitimuoti, kas yra ir kas nėra menas“.

Antras. ŠMC direktoriaus Kęstučio Kuizino idėjų sekėjai Klaipėdoje ėriukų aukojimų dar nerengia, bet skerdienos plastikos parodos čia jau rengiamos.

Nulis. Palaukite, palaukite. Jūs norite pasakyti, kad skulptūros buvo kuriamos iš mėsos?

Ketvirta. Būtent. Mat Dailės akademijos studentai jau nebemokomi lipdyti. Nebemokomi nemadingo tapymo, raižymo. Net piešimas daug kam tapo neprivalomas. Būsimieji menininkai paprasčiausiai „nuvaromi“ nuo profesijos. Visai kaip mūsų žemdirbiai nuo žemės - Europos Sąjunga jiems skiria išmokas, kad nedirbtų žemės. Beje, ir visas tas šiuolaikinis menas yra gausiai remiamas ES fondų. O pagal finansavimo proporcijas akivaizdu, kad Lietuvoje postmodernistinis, globalusis menas jau du dešimtmečiai yra valstybinės kultūros politikos prioritetu.

Kas nauja po Čiurlionio antkapiu

Pirmas. Mūsų valstybėje vykdoma kultūros politika nusirito iki tokio laipsnio, kad prieš mėnesį Kaune Čiurlionio dailės muziejus savo 90 metų jubiliejaus proga išsityčiojo, ir jau nebe pirmą kartą, iš Čiurlionio. Televizoriaus ekrane, demonstruojančiame muziejuje rengtų parodų retrospektyvą, matant net vaikams, buvo rodoma, kaip vienos čia rengtos parodos „kūrinio“ autorius bando pasimylėti su... kumele!

Šviesaus atminimo menotyrininkas Algis Uždavinys, apie tai išgirdęs, ir vėl pakartotų kitados ištartą savo frazę: „Čiurlionis grabe apsiverstų“. Man atrodo, jis pirmąkart tą frazę ištarė gerokai anksčiau, Čiurlionio 125-ųjų gimimo metinių proga, kai vienas „menininkas“, tas pats, kuris kiek vėliau bandys nupjauti ėriukui galvą, jubiliejui skirtos parodos atidarymo metu staiga išsitraukė „savo daiktą“, prišlapino į stiklinę ir... išgėrė.

Ketvirta. Tai šitas projekto finansavimas buvo įtrauktas į bendrą Čiurlionio jubiliejaus sąmatą, o dar buvo kitas, savarankiškas, su atskiru Kultūros ministerijos finansavimu. Tame projekte tas pats „menininkas“ pamyžioja, pritraukia šito turinio į švirkštą ir sau susileidžia. Po oda.

Nulis. Mielieji. Gal jau sustokime. Jūs mane tiesiog užmušėte - atrodo, tuoj tuoj sprogs smilkiniai.

Antras. Gal dar paklausykite, iš kur dygsta šitos kojos. Šitas visas projektas, skirtas jau paties Čiurlionio jubiliejui, vadinosi „Intriga - provokacija“ arba „Amžiaus pabaigos menas - didžiajam pradžios Meistrui“. Ko tik nebuvo tarp rengėjų, dalyvių. Ir dailės kritikė Nacionalinės dailės galerijos vadovė, o tuomet - Sorošo centro Vilniuje direktorė Lolita Jablonskienė, ir Sorošo fondo Kijeve direktorius Jeržis Onuchas (Jerzy Onuch), ir Dailės akademijos profesorė Raminta Jurėnaitė, tuomet buvusi, kaip skelbė projekto afiša, Džordžo Sorošo šiuolaikinio meno centro Lietuvoje direktorė. Ir daug kitų įdomių veikėjų. Visa Sorošo chebra. Globalistai. O jų tikslai labai lengvai iššifruojami - griauti tradicinę kultūrą, menus. Paversti į nieką. Nes sugriauni kultūrą - sugriauni tautą, jos mentalitetą. Aš nežinau, ar tai buvo kažkieno specialus užsakymas, bet tai, ką jie padarė su Čiurlionio jubiliejumi, ir tai, ką jie toliau daro su mumis, yra jau sunkiai pataisoma.

Ketvirta. O Jonas Mekas, ko gero, pasakytų tą patį, ką surimavo atsiimdamas 12 milijonų už mums paliktas Fluxus archyvo sąšlavas: „Menas - tai dvasios penas“.

Pirmas. Tai, ką atvežė Mekas, yra bjaurastis, kurią buvo sukaupęs Jurgis Mačiūnas. Yra paskelbti Jurgio motinos dienoraščių fragmentai. Kruvinom ašarom rašyti. Vaikeli, rašė, ką tu darai - kai atvažiavome į Ameriką, šita šalis mus priglaudė, o tu joje viską griauni.

Antras. Bet jis pats taip ir įvardijo. Jis gi net į Maskvą rašė. Generaliniam sekretoriui. Atrodo, jau Brežnevas buvo. Prisistatė žmogumi, kuriam artimos komunizmo idėjos, ir prisipažino griaunąs kapitalizmą.

Nulis. Tai ką dabar griauna jo sekėjai Lietuvoje?

Pirmas. Dabar taip pat kapitalizmą griauna. Ir mūsų kultūrą, tautinę sąmonę. O mūsų pozicija, deja, tyki. Kaip kažkur yra pasakęs vis dar tapantis, ir gerai tapantis, mano kolega Aloyzas Stasiulevičius - turime kurti, tapyti intensyviau, nei jie griauna.

Nulis. Tai neleiskite griauti. Turite, po velnių, savo ministrą - dailininką. Tikriausia ne vieno jūsų studentas buvo?

Trečias. Jis ne su mumis. Jis su tais, kurie ėriukus aukoja. Žinote, Dailės akademijoje, kaip ir anksčiau Dailės institute, santykiai tarp dėstytojų ir studentų buvo ir yra labiau artimesni, atviresni. O jį, dar studentą, mes kažkodėl bijojome prisileisti arčiau - jis jau tada buvo kažkoks slidus. Mes net jau tada turėjome nuojautą, kad jis ruošėsi, o gal buvo ruošiamas visai ne menui, o kažkokių meno fondų pinigams tvarkyti.

Projektai „Yra tokių, kuriems patinka“

Arūnas Gelūnas, vos sutikęs eiti į ministrus, „Respublikai“ apie „Krantinės arką“ arba, kaip sako tauta, „vamzdį prie Neries“, yra pasakęs, kad vamzdžio vertinimas „yra skirtingų estetinių paradigmų susidūrimas“, kas, išvertus į žmonių kalbą, reikštų: „Yra žmonių, kuriems tai patinka“.

Kai antrasis Arūnas, tas, kuris Valinskas, anot Filomenos Taunytės, „nusifotografuodamas nuogas su tautinėmis spalvomis ištapytu bananu ant kaklo ir išsigandusia višta tarp kojų, pagerbė mūsų tautinę vėliavą ir prie jos pats save įsišventino paukštiškai iškrypusių zoofilų patronu“, jis, ko gero, dar nežinojo, kad tai yra menas, bet jau žinojo: yra žmonių, kuriems tai patinka.

Kai antrasis Arūnas, prezidentės nepraleistas į kultūros ministrus, vietoj savęs delegavo pirmąjį Arūną, tą, kuris Gelūnas, abu puikiai žinojo: bus žmonių, kuriems tai patiks.

Nei Stalinas, nei Hitleris nebūtų išėję paversti pasaulio pragaru, jeigu nebūtų žinoję: bus žmonių, kuriems tai patiks.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (60)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • JONINĖS: Klaipėdoje, Jono kalne, penktadienio vakarą prasidės Joninių šventė; magiškąjį vakarą bus pinami vainikai, bus burtų, skanios žolininkių arbatos, žaidimų, degantis laužas.
  • APDOVANOS: Briuselyje, Europos Vadovų Taryboje dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį įteiks valstybinį apdovanojimą Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar švęsite Jonines?

balsuoti rezultatai

Ar rūšiuojate atliekas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +8   +14 C

   +8   +11 C

 

   +13  +14 C

   +18   +21 C

  +19  +22 C

 

   +17  +20C

    7-11 m/s

     1-5 m/s

 

      2-7 m/s

reklama
Velyke2017
reklama
Rokiškio pienas 2017.06