Negrąžinus žemės tikriesiems jų savininkams, kalbėti apie teisingumą, žmonių pasitikėjimą valstybe – neįmanoma.
Deja, jau dvidešimt metų dalis Lietuvos žmonių ieško savo žemės, beviltiškai mina valdininkų kabinetų slenksčius.
Visos partijos deklaruoja, kuo skubesnį žemės grąžinimą, ne išimtis ir Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai, juolab kad liko nedaug negrąžintos žemės. Todėl visiškai nesuprantamas A. Kubiliaus Vyriausybės sprendimas žemės grąžinimui skirti 70% mažiau lėšų negu jų reikia. Vyriausybė vėl apgavo savo piliečius.
Paskaičiuota, kad 50 mln. litų užtektų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbams užbaigti.
Vyriausybės veiksmai reiškia, kad valdantieji iš esmės stabdo žemės grąžinimo procesą, kad Vyriausybė neketina vykdyti savo pažadų. Dar 2000-aisiais konservatoriai pompastiškai sodino ąžuoliuką žemės grąžinimo proceso pabaigai pažymėti, tačiau daro viską, kad žemė dar ir dabar nebūtų grąžinta teisėtiems savininkams.
Šiemet apskrityse žemės reformos darbams (Žemės reformos programai) vykdyti lėšų skirta tik 19,7 milijono litų, vietoj planuotų 66,7 milijono litų.
Neskyrus finansavimo, sustos darbai apskrityse: nebus vykdomos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo, žemės sklypų kadastrinių matavimų sutartys. Tie žmonės, kurie teisėtai turi atgauti žemę, jos dabar ilgai neatgaus.
Dar daugiau – sunku pradėti žemės reformą, neužbaigus žemės grąžinimo. Todėl šiandien žemės rinkoje klesti spekuliacija žeme, žemės plotų koncentracija įvairių asmenų rankose.
Manau, kad sustabdyta žemės reforma atitolina ir kitus procesus: šiuo sunkiu metu valstybė galėtų gauti pajamų parduodama žemę norintiems ją įsigyti ir apie tai oficialiai pareiškusiems ūkininkams. Tokių ūkininkų, mano žiniomis, yra apie 20 tūkstančių. Bet žemė jiems neparduodama, nes nebaigtas žemės grąžinimas.
Labai sumažinus biudžeto asignavimus apskričių viršininkų administracijoms, jos neturi lėšų žemėtvarkininkams išlaikyti – iš darbo atleidžiama daugiau kaip 500 žemėtvarkos specialistų, jiems reikės išmokėti per 6 milijonų litų išeitinių išmokų ir kompensacijų, o likusiems žemėtvarkininkams nebus iš ko mokėti atlyginimų.
Esu įsitikinęs, kad tai visiškai pakirs žemės grąžinimą ir teoriškai (neskirta lėšų), ir praktiškai (nebebus kam užbaigti žemės reformos).
