Praėjusį rugsėjį Lietuvoje ėmė veikti naujo tipo mokyklos - progimnazijos. Jos nedaug kuo skiriasi nuo kitų bendrojo lavinimo įstaigų. Tačiau vienu aspektu progimnazijos išsiskiria - tik jose medicinos paslaugos, remiantis teisės aktais, yra jei ne draudžiamos, tai bent jau nefinansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Visų tipų mokyklose sveikatos priežiūros paslaugas finansuoja Valstybinė ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tą numato teisės aktai. Tačiau tuose pačiuose teisės aktuose numatyta, kad tokia pat teise negali naudotis progimnazijos. Tokia situacija susidarė dėl švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ir jo vadovaujamų klerkų žioplumo.

Pernai liepą įsigaliojo ministerijos prastumtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas, kuriame padaryti tam tikri pakeitimai, susiję su mokyklų skirstymu į tipus. Pavyzdžiui, nustatyta, kad pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba ją ir pradinio ugdymo programą vykdo naujo tipo mokyklos - gimnazijos. Tačiau įstatymo iniciatoriai nesužiūrėjo, kad įteisinus gimnazijas reikėtų pakeisti ir kitus teisės aktus. Pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų mokyklose finansavimo. Jame yra įtvirtintas baigtinis sąrašas ugdymo įstaigų, kuriose minėtos paslaugos privalo būti finansuojamos ligonių kasų: mokyklos-darželiai, pradinės, pagrindinės, vidurinės, jaunimo, profesinės mokyklos ir gimnazijos. Progimnazijų sąraše nėra.

„Todėl taip išeina, kad jeigu mes finansuojame sveikatos priežiūros paslaugas progimnazijose, tai pažeidžiame teisės aktus. Todėl pateikėme Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, kad progimnazijos būtų įtrauktos į sąrašą. Tiesa, jose sveikatos priežiūros paslaugos ir dabar yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, tačiau taip darydami mes esame pažeidėjai“, - konstatavo patobulinto Vyriausybės nutarimo projekto autorė Valstybinės ligonių kasos Biudžeto planavimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Mačiulienė.

Anot jos, iki šiol kai kuriose mokyklose yra išlikę medicinos kabinetai, kur dirba slaugytojos, suteikiančios moksleiviams būtinąją pagalbą, vykdančios profilaktinę veiklą ir pan.

„Paprastai įstatymo leidėjas, kurdamas naują įstatymą, projektą persiunčia visoms institucijoms, kad jos pagal savo sritį, kompetenciją jį priderintų prie kitų teisės aktų. Švietimo ir mokslo ministerija su mumis Švietimo įstatymo nederino, todėl taip ir atsitiko“, - konstatavo J.Mačiulienė.

Pasak jos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tik apmokamas slaugytojų darbas. Tuo tarpu medicinines priemones privalo pirkti mokyklų steigėjos.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"