Vasario 4 d. minėtos Pasaulinės vėžio dienos šūkis - “Ir vėžiui galima užkirsti kelią”. Gimdos kaklelio vėžys - tas, kuriam iš tiesų galima užkirsti kelią, ir labiausiai čia padeda jau šeštus metus Lietuvoje vykdoma Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa.
Dažniausia priežastis - virusas
Kaip “Respublikai” teigė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Konsultacinės poliklinikos vedėja, onkoginekologė Daiva Kanopienė, dažniausios onkologinių ligų priežastys, kaip yra paskelbusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), - rūkymas, mitybos ypatumai ir infekcijos. Kalbant apie infekcijas dažniausiai minimi virusai - žmogaus papilomos (ŽPV), herpeso, hepatitų, žmogaus imunodeficito (ŽIV) ir kiti.
“ŽPV infekcija - antras pagal dažnį kancerogenas po tabako, - teigia specialistė. - Manoma, kad jis lemia apie 5 proc. visų onkologinių ligų ir net apie 10 proc. moterų onkologinių susirgimų”.
Pasak D.Kanopienės, ŽPV infekcijos paplitimas labai didelis - manoma, kad ja užsikrėtę apie 10 proc. populiacijos. Tačiau tik nedidelė dalis ja užsikrėtusių moterų suserga gimdos kaklelio vėžiu. Taip yra todėl, kad didžiosios daugumos žmogaus organizmo imuninė sistema sugeba tą virusą eliminuoti - per 1-2 metus infekcija pati pasišalina iš organizmo. Tačiau kai kuriais atvejais infekcija užsilaiko ir gali sukelti ikivėžines ligas bei gimdos kaklelio vėžį.
Tikrintis būtina
Procesas nuo viruso pakliuvimo į organizmą iki gimdos kaklelio vėžio išsivystymo, D.Kanopienės teigimu, užtrunka apie 5-10 metų. Kadangi ikivėžinės ligos jokiais simptomais nepasireiškia, moteris nesikreipia į gydytoją, o virusas dirba savo “juodą darbą”.
Tuo tarpu ikivėžinius pokyčius galima nustatyti labai paprastai - atliekant citologinį tepinėlį (vadinamąjį PAP testą), kuris apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis vykdant Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą. Lietuvoje šioje programoje gali dalyvauti moterys nuo 25 iki 60 metų.
“Tyrimas visiškai neskausmingas, paprastas, tuo tarpu rezultatai gana tikslūs”, - sakė D.Kanopienė.
Jeigu ištyrus tepinėlį jokių pakitimų nerandama, vėl pasitikrinti moteriai reikia po trejų metų. Jei randama kokių nors pakitimų, moteris siunčiama į ginekologo konsultaciją, esant piktybiniams pakitimams jai atliekami detalesni tyrimai.
“Jei diagnozuojamos sunkaus laipsnio ikivėžinės ligos, dienos chirurgijos stacionaro sąlygomis atliekama operacija: gimdos kaklelyje atsiradę pokyčiai pašalinami ir taip užkertamas kelias gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti, - sakė onkoginekologė. - Jeigu diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, laukia gerokai sudėtingesnis gydymas - priklausomai nuo to, kiek liga pažengusi, taikomas operacinis, spindulinis gydymas, chemoterapija”.
Jaunų moterų problema
Gimdos kaklelio vėžys pasaulyje yra antras pagal dažnį moterų susirgimas po krūties vėžio. Ypač didelis sergamumas gimdos kaklelio vėžiu vadinamose posovietinėse šalyse, kur iki šiol niekad nebuvo vykdoma prevencija.
Lietuvoje prevencijos programa pradėta vykdyti 2005 m. Teigiama, kad pradėjus vykdyti prevenciją, sergamumo gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumo nuo jo sumažėjimo galima tikėtis maždaug po 10 metų. Tačiau apie programos naudą galima spręsti pagal tai, kad gerokai pagausėjo atvejų, kai diagnozuojamos ikivėžinės gimdos kaklelio patologijos. Vadinasi, laiku jas diagnozavus ir išgydžius, užkertamas kelias vėžiui.
“Kol kas moterų aktyvumas dalyvaujant programoje nėra pakankamas, - teigia D.Kanopienė. - Organizuota patikra yra tada, kai patikrinama ne mažiau kaip 70-80 proc. numatyto amžiaus moterų. Pas mus kol kas patikrinama tik apie 50 proc. moterų. Šiuo metu labai dažnai tenka konsultuoti jaunas, darbingo amžiaus moteris, kurioms pakitimai gimdos kaklelyje nebuvo pastebėti laiku. Į Onkologijos institutą jos patenka jau išsivysčius gimdos kaklelio vėžiui - dažnai liga būna tiek pažengusi, kad mes jų netenkame. Todėl raginčiau moteris pačias domėtis prevencine programa ir laiku tikrintis”.
Padeda ir vakcinos
Specialistės teigimu, apsisaugoti nuo ŽPV infekcijos, o kartu ir nuo gimdos kaklelio vėžio padeda skiepai. Šiuo metu Lietuvoje registruotos dvi vakcinos nuo ŽPV.
“Tačiau reikia nepamiršti, kad šios vakcinos yra ne gydomosios, o skirtos pirminei profilaktikai. Jos veiksmingos iki susidūrimo su rizikos faktoriumi, t.y. iki lytinio gyvenimo pradžios, todėl skiepyti rekomenduojama jaunas, lytinių santykių neturėjusias mergaites”, - sakė D.Kanopienė.
Kai kurios šalys skiepus nuo ŽPV jau yra įtraukusios į skiepų kalendorių ir vakcinavimą finansuoja valstybė. Lietuvoje skiepus nuo ŽPV finansuoti valstybės lėšomis planuojama 2012 m.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
