Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) spalio 21 d. Vyriausybei pateiks svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kurio nesugebama priimti nuo 2003 m. Tačiau vilčių, kad nevaisingumo, kaip ir kitų ligų, gydymas Lietuvoje bus kompensuojamas, kol kas nėra.
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nevaisingumas apibūdinamas kaip liga, kurią būtina gydyti. Lietuva ir Latvija - vienintelės Europos Sąjungoje (ES) nekompensuoja išlaidų nei nevaisingumui gydyti, nei vaistams. Kitur kompensuojama arba viena, arba kita.
Parengė du variantus
Lietuvoje nevaisingumo, priešingai nei kitų ligų, gydymas reglamentuojamas ne įstatymais, o prieš dešimtmetį pasirašytu ministro įsakymu, nors Civilinis kodeksas reikalauja priimti įstatymą.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti dar 2003 m. Nuo to laiko jis klaidžiojo po įvairių klerkų stalčius, o pernai buvo grąžintas tobulinti.
Sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko sudaryta darbo grupė parengė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą (pavadinimas buvo pakeistas vadovaujantis ES rekomendacijomis).
Bene didžiausias diskusijas kelia nuostatos dėl embrionų šaldymo ir sukurti leistino kiekio, taip pat dėl to, ar leisti dirbtinio apvaisinimo procedūras tik tarp partnerių. Tad kitą savaitę Vyriausybei bus pateiktos dvi alternatyvos - laisvoji ir griežtoji.
SAM darbo grupės parengtoje laisvojoje alternatyvoje siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę ne tik tarp sutuoktinių, leisti embrionus šaldyti ir neriboti jų sukuriamo kiekio. Griežtojoje alternatyvoje, kuri parengta atsižvelgus į oponentų nuomones, reikalaujama lytinių ląstelių donorystę leisti tik tarp sutuoktinų, drausti embrionų šaldymą ir sukuriamų embrionų kiekį apriboti iki trijų. Apsispręsti, kurį įstatymo variantą teikti svarstyti Seimui, teks Vyriausybei.
Ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės tyrimo bendrovei RAIT atliekant apklausą 48 proc. žmonių pritarė, kad tradicinės (moters ir vyro) šeimos, negalinčios susilaukti vaikų, galėtų pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu. 24 proc. respondentų pritartų dirbtiniam apvaisinimui ir tuo atveju, jei moteris gyvena be vyro ir nori vaiką auginti viena.
Leistina tik ištekėjusioms
Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius pavasarį sukritikavo politikų delsimą įstatymais reglamentuoti pagalbinio apvaisinimo procedūrą.
Anot jo, ministro įsakymas, reglamentuojantis šią procedūrą, yra beviltiškai pasenęs ir draudžia su dirbtiniu apvaisinimu susijusią spermos, kiaušialąsčių bei embrionų donorystę. To teisiškai nesureguliavus normalus dirbtinio apvaisinimo procesas esą neįmanomas.
“Žinant labai kritišką šių dienų Lietuvos demografinę padėtį, kuriai didelę įtaką turėjo emigracijos banga, daugybės tautiečių polinkis į alkoholizmą, savižudybes, psichozes bei labai neatsargų elgesį keliuose, į šią problemą vertėtų pažvelgti plačiau ir kuo skubiau spręsti su ja susijusius klausimus, priimant kuo palankesnius teisės aktus, reglamentuojant su dirbtiniu (pagalbiniu) apvaisinimu susijusių procedūrų tvarką, kiek įmanoma - ir jų kompensavimą”, - teigiama R.Valentukevičiaus tyrimo išvadoje.
Turi būti nemokama
Prieš mėnesį surengtoje spaudos konferencijoje komentuodama jau ne vienus metus svarstomą, bet niekaip nepriimamą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą Seimo Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės pirmininkė Birutė Vėsaitė palankiai įvertino parengtą įstatymo projektą, vadindama jį pažangiu.
B.Vėsaitė kritikavo alternatyvius projektus, kuriais siūloma įteisinti dirbtinį apvaisinimą tik ištekėjusioms moterims, o per vieną procedūrą sukurti ne daugiau kaip tris embrionus ir neleisti jų užšaldyti, kad būtų galima panaudoti vėliau. “Ši procedūra yra žala moters sveikatai - moterys pumpuojamos steroidiniais hormonais. Tai brangu ir neracionalu”, - aiškino parlamentarė.
Anot jos, dirbtinio apvaisinimo procedūra turėtų būti nemokama, nes nevaisingumas yra liga, kaip ir kiti sveikatos sutrikimai, o jo kamuojami žmonės moka tokius pat mokesčius kaip ir visi gyventojai.
“To trūksta įstatyme. Kitos šalys tokią nuostatą turi. Tai yra žmogaus teisių realizavimas. Nevaisingumas yra sutrikimas, kaip ir kitos ligos. Kodėl poros, kurios negali turėti palikuonių, yra diskriminuojamos, nors moka mokesčius?” - stebėjosi B.Vėsaitė.
Algis ČAPLIKAS - Sveikatos apsaugos ministras:
Visi žino, kad realiai dirbtinis apvaisinimas šalyje vyksta, tačiau procesų kontrolės mechanizmo nėra. Manau, kad būtina kuo greičiau įstatymais reglamentuoti dirbtinio apvaisinimo procedūras, nes tik aiškus teisinis reglamentavimas gali padėti užbaigti su šiuo opiu klausimu susijusias visuomenę skaldančias diskusijas.
SAM darbo grupė parengė liberalųjį įstatymo variantą, pagal kurį lytinių ląstelių donorystė būtų leidžiama ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tarp partnerių, nes partnerystė pas mus įstatymais yra įteisinta. Embrionų šaldymas, mūsų manymu, taip pat turėtų būti leidžiamas, o leidžiamų sukurti embrionų skaičius - neribojamas. Yra ir kita pozicija, kurią, kiek žinau, palaiko Bažnyčia, kai kurie koalicijos partneriai. Mes tą nuomonių skirtumą žinome, todėl ir pateiksime Vyriausybei svarstyti du variantus, kad ji apsispręstų. Kitos galimybės pateikti įstatymą svarstyti Seimui ir jį priimti aš nematau.
Apie tai, kad išlaidos nevaisingumui gydyti būtų kompensuojamos, kol kas kalbėti anksti. Iš pradžių reikia įstatymais įteisinti pačią procedūrą. Pasaulio šalių patirtys įvairios - kai kuriose šalyse tai apmoka valstybė, kitur už tai turi susimokėti patys žmonės.
Skaičiai ir faktai
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus sutuoktinių porų, kurios neturi atžalų, apie 50 tūkst. iš šių šeimų gali būti nevaisingos.
Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, 15-18 proc. porų skundžiasi vaisingumo sutrikimu arba yra nevaisingos. Po keliolikos metų ši problema gali kamuoti net kas trečią šeimą.
Besikreipiančiųjų dėl dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet daugėja. Per metus atliekama iki 500 tokių procedūrų. Tai sudaro vos 20 proc. poreikio - vienos šeimos gydymui neturi pinigų, kitos jo atsisako dėl religinių nuostatų.
Nuo pirmojo vaiko “iš mėgintuvėlio” gimimo 1978 m. pasaulį išvydo per milijoną tokių vaikų. Statistika rodo, kad Skandinavijos šalyse po dirbtinio apvaisinimo yra gimę apie 1 proc. kūdikių, Nyderlanduose - 4 proc., Danijoje - 5 proc., kai kurie iš jų jau patys turi vaikų.
Nevaisingų šeimų kasmet padaugėja maždaug 2 tūkst., tačiau tyrimai atliekami tik 43 proc. šeimų, 24 proc. ieško specializuotos pagalbos ir tik apie 2 proc. siekia dirbtinio apvaisinimo.
Lietuvoje po dirbtinio apvaisinimo pirmieji vaikai gimė 1994 m., o šios procedūros pradėtos 1997 m.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
