Paslydo, nušalo, - keli mėnesiai gydymo, kai kam - nedarbo laikotarpis, tad ir nedarbingumo išmokos. Visa tai kainuoja nemažus pinigus, neminint skausmo, kuris patiriamas, ir išgyvenimų, spėlionių, ar viskas gerai baigsis, ar ateityje nebus pasekmių. Tačiau daugiausiai mokesčių mokėtojams tenka sumokėti už tuos, kurie patys nei dirba, nei mokesčius moka.

Tarp keliolikos kauniečių, šią žiemą patyrusių nušalimus (o jų gydymas ypač sudėtingas, ilgai trunkantis) ir patekusių į Kauno klinikinę ligoninę, vos vienas yra socialus pilietis. Ėjo žmogus gatve, avėdamas žiemai nepritaikytus, ankštokus batus ir nušalo kojų pirštus. Socialiai draustas, ligonių kasos už jo gydymą ligoninei perves atitinkamą sumą lėšų.

Tačiau likusieji, pasak ligoninės laikinojo vadovo Raimondo Kunicko, galima sakyti, medikų pagalba naudojasi visuomenės sąskaita.

"Tris keturis mėnesius trunka, kol išsivysto demarkacinė zona - riba, kai išryškėja žuvę audiniai. Tik tada nusprendžiama amputuoti tai, kas jau neatgis. Vadinasi, ligonis pas mus įsitaiso ilgam. Kartais žiemos pradžioje pas mus atsigulęs ir pavasario čia sulaukia. Bet palikti ligoninę nesiveržia.

Tokie ligoniai ne tik džiaugiasi, kad gali jaustis, tarsi už dyką pakliuvę į penkių žvaigždučių viešbutį (lyginant su jų lindynėmis). Čia, atsiprašau, jiems utėlės išrankiojamos, čia jie nuprausiami, švariai aprengiami, reguliariai pamaitinami. Būna tokių "bomžų", kuriam batus nusiavus gydytojas aikteli: atrodo, kad tuoj kojų padai nukris. O jis net nejautė to nušalimo arba jo nepaisė, nes pastoviai apspangęs nuo alkoholio buvo.

Girtas neadekvačiai reaguoja į aplinką. Dažnas benamis, nepaisydamas šalčio, kur nors gatvėje prisėda, prigula ir, žiūrėk, jis jau mūsų "klientas. Paskui paaiškėja, kad jis net dokumentų neturi. Nekalbant jau apie sveikatos draudimą.

Amputavus nušalusias galūnes, žmogus tampa invalidu. Ligoninės socialinė darbuotoja jam tvarko dokumentus dėl neįgalumo pripažinimo. Oficialiai pripažintas neįgaliu asmuo vėl toliau naudojasi visuomenės sąskaita, nes jam priklauso reabilitacija, įvairios priemonės, gerinančios gyvenimą. Socialinė ligoninės darbuotoja padeda benamiams pasirūpinti ir protezavimu. Visa tai tūkstančius litų visuomenei kainuoja.

Į Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punktą pagal nuo seno nusistovėjusią praktiką, gabenami visi Kauno "pašalėliai". Net ir tie, kuriuos greitoji medicinos pagalba pristato Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikoms, o pastarosios mielai perleidžia prievolę pasirūpinti šiais nelaimėliais Kauno miesto savivaldybės įsteigtai ligoninei.

"Mes kartais turime netgi tokių ligonių, kurie pakartotinai pas mus papuola į traumų punktą. Liūdna, kai anksčiau kojos ar pirštų dėl šalčio netekę žmonės iš to visai nepasimoko ir savo gyvenimo būdo nepakeičia", - nelinksmai apie ligoninės Traumatologijos punkto kasdienybę naujienų agentūrai ELTA pasakojo gyd. R. Kunickas.

Niekam abejonių nekyla, kad didžiausią rizikos grupę tapti žiemos šalčių aukomis sudaro pernelyg dažnai alkoholį vartojantys piliečiai. Alkoholis plečia kraujagysles, tuomet kūnas daugiau šilumos atiduoda aplinkai.

Labiau savimi pasirūpinti, kad nesušaltų turėtų sergantys kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, daug rūkantys žmonės. Pavojus galimas ir tiems, kurių avalynė ankšta ar kojos linkusios smarkiai prakaituoti.

"Per ankstesnę žiemą keli kauniečiai mirtinai sušalo. Šį žiema dar tokių aukų nepareikalavo, bet šalčių - tik pati pradžia, dar visko gali būti. Nors gal jau žmonės pasimokė ir geriau žiemai pasirengia, labiau saugosi? Va, praėjusią naktį Traumatologijos punkte apsilankė tik keliasdešimt įvairius lūžius patyrusių žmonių. Nušalusių nebuvo", - trečiadienį Etai teigė ligoninės vadovas.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė pataria: "Einant slidžia gatve, nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus, raumenys nebus įtempti, ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui. Kad išvengtume kritimų, - avėti patogiais batais gruoblėtu padu. Yra batų aksesuarų saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo arba esant plikšalai. Tai - tinkleliai, kuriuos lengva ant padų užsidėti. Nusiėmus tinklelius galima laikyti kišenėje", - sako visuomenės sveikatos specialistė.