Buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius skaito „Respubliką“, nes, sako, be jos nesusidarytų tikro vaizdo apie Lietuvos realybę.

- Žinome, kad esate nuolatinis mūsų dienraščio prenumeratorius. Tad prisipažinkite, kodėl mus skaitote?

- Lietuvoje beveik neliko spausdintos žurnalistikos, o jūs atspindite kitokią nuomonę nei kiti leidiniai. Jūs turite savitą veidą. Kitokį veidą. Todėl man labai naudinga sužinoti „Respublikos“ požiūrį. Teisybė yra tarsi stulpas. Jį reikia apeiti iš visų pusių, kad iš tikrųjų pamatytum. Kai „Respublika“ mato plačiau - ir man įdomiau. Be to, man patinka „Respublikos“ patriotizmas. Jei Lietuvoje patriotų neliktų, tai iš viso nieko neliktų. Lietuvos neliktų. Niekas mūsų nesietų. Mes, lietuviai, laikomės, kabinamės už praeities nostalgijos ir patriotizmo. Gal patriotų jau per mažai? Globalistai tuoj visus apšauks atsilikėliais ar net idiotais... Ar trūksta patriotų? Sprendžiant iš „Respublikos“ publikacijų, jų dar yra. Visada labai susidomėjęs skaitau „Respublikoje“ spausdinamus interviu su filosofais Romualdu Ozolu ir Krescencijumi Stoškumi. Mielai skaitau šių filosofų komentarus. Gaila, kad R.Ozolas pasitraukė iš aktyvios politikos, bet džiaugiuosi, jog „Respublikoje“ jis turi didelę tribūną. Filosofo pastebėjimus, įžvalgas galbūt ne visi iš karto supranta, bet ateityje išaiškėja, kad filosofas buvo teisus.

- Kartais žmonės laiko save patriotais, bet, be didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto, beveik nieko apie savo Tėvynės istoriją nenutuokia.

- Man asmeniškai imponuoja, kad „Respublika“ daug dėmesio skiria Lietuvos istorijai. Žiūrėjimas tik į „rytoj“ ir „dabar“, pamirštant „vakar“, yra klaidingas žiūrėjimas. Tautai ir žmogui gyventi be savo istorijos būtų nusikaltimas. Jei lietuviai pamirštų savo istoriją, nebūtų jokios prasmės miestų gatves vadinti iškilių praeities asmenybių vardais. Tada teliktų gatves, skverus, aikštes sunumeruoti - ir viskas. „Respublika“ primena, kad ne vien materialūs dalykai, ne vien turtas padaro tautą laimingą. Aš pats supirkinėju antikvariatuose knygutes, kurias rašė ir mano senelis. Kodėl supirkinėju? Nes man mano giminės atminimas nėra bevertis. Tada žmogui teliktų žiūrėti į veidrodį ir būti tik dviese su savo atspindžiu. Toks žmogus būtų labai nesaugus, psichologiškai pažeidžiamas ir vienišas. O „Respublika“ veda savo skaitytoją kitokiu keliu. Mielai šiame dienraštyje skaitau publikacijas apie istorines asmenybes. Be istorijos mus užvaldytų pesimizmas.

Be to, „Respublika“ nevengia parodyti kitokį gyvenimą, kitą, neblizgančią to gyvenimo pusę, kurios nenori pastebėti kiti šalies dienraščiai.

Man taip pat patinka, kad jūs akcentuojate emigracijos žalą bei mūsų visuomenės senėjimą. Vien pinigai, kad ir kiek jų būtų, Lietuvos nesukurs. Verslą skurti gali, bet ne valstybę. Jei aš dalyvauju vienoje komisijoje, sprendžiančioje šaliai aktualius reikalus, ir esu toje komisijoje vienas iš jauniausių, o dauguma komisijos narių - vos ne pensinio arba jau pensinio amžiaus, tai įrodymas, kad Lietuva praranda savo jaunus, perspektyvius kadrus. Apie tai reikia kalbėti ir kalbėti. Jūs tai ir darote. Tik ne visada pavyksta pasiekti, kad ir valdantieji išgirstų. Emigracija šuoliuoja toliau, atotrūkis tarp turtingų ir vargšų taip pat nemažėja. „Respublika“ šalies žiniasklaidoje turi savo nišą ir ją užpildo. Jei „Respublikos“ nebūtų, jos labai trūktų. Bent asmeniškai man, jūsų skaitytojui, turbūt labiausiai.