Visuomenė ar pavienės užgaidos?

Kino teatras „Lietuva“, galėjęs tapti moderniais apartamentais su jaukiomis kino salėmis, šiandien virto girtuoklių landyne. Jo likimas iliustruoja faktą – Lietuvoje vos keli aktyvistais pasivadinę žmonės gali numarinti miestui ar visai šaliai svarbius projektus.

Pradėkime lenkti pirštus: sustabdyti „Lietuvos“ kino teatro modernizavimo, Kauno anhidrito kasyklų, Vilniaus komunalinių atliekų jėgainės statybų, kiti itin svarbūs projektai. Tai tik keli iš daugelio Lietuvos mylėtojų ir nežinia kieno finansuojamų aktyvistų meškos paslaugų Lietuvai pavyzdžių.

Laisvė anarchijai?

Kadaise pagrindinį Vilniaus kino teatrą „Lietuva“, o šiandien – valkatų mėgstamą šiukšlyną vis dar puošia šūkis: „Laisvė geram kinui“. Pasak aplinkinių gyventojų, šiuo metu čia gerą kiną „žiūri“ girtuokliai ir narkomanai, rujojantys šunys ir katės. Už erdvius, o svarbiausia – nemokamus, „apartamentus“ pačiame sostinės centre jie gali dėkoti saujelei žmonių, įkūrusių judėjimą „Už Lietuvą be kabučių“.

Šis judėjimas užkirto kelius investicijoms į šiuolaikinį kino centrą, turėjusį tapti gyvenamaisiais apartamentais, keliomis kino salėmis, kavine ir parkeliu šalia „Lietuvos“. Kokia šios kovos kaina? Šiukšlynas Vilniaus centre ir 8 mln. litų nuostolių, kuriuos dėl numarinto projekto skaičiuoja investuotojai.

Kelias į Parlamentą

Panašioje aklavietėje yra įstrigęs toli gražu ne vienas reikšmingas projektas. Įprasta, kad naujovėms blokuoti pasitelkiamos iniciatyvinės grupės, žalieji, bendruomenės ir „aktyvūs“ piliečiai. Su jais koja kojon žengia įvairūs politikai, suvokiantys, kad kiek-viena populistinė „kova“ ir skambūs šūkiai – lengviausias kelias į rinkėjų širdis.

Ar visuomet tai, kas naudinga pavienėms grupėms, yra naudinga Lietuvai? Prisiminkime, kad ir jau daugiau nei dešimtmetį veikiantį Būtingės naftos terminalą. Tiesa, kadaise dėl jo statybos kažkodėl didesnį principingumą demonstravo ne lietuvių, o latvių žalieji. Ir „teisėtai“ pelnė rinkėjų simpatijas. Protesto vardan antrankiais prie terminalo plūduro prisirakinę sušalę politikai vėliau buvo renkami į Latvijos Parlamentą. Protestas, ginčijantis Lietuvos nepriklausomybę nuo vienintelio energetinio žaliavų tiekėjo, tuomet, laimei, sužlugo. 

Keisti įstatymus?

Tačiau ar šiandien pakanka politinės valios, kuri pažabotų visuomeniniam interesui akivaizdžiai kenkiančias „aktyvių piliečių“ iniciatyvas? Pavyzdžiai rodo, kad ne. Antai, su šiuo interesu susidūrė bendrovė „Margasmiltė“, Kauno regione sumaniusi įrengti anhidrito kasyklas. Verslininkai skaičiuoja, kad šio mineralo kasybos leistų įdarbinti apie 700 žmonių, o į valstybės biudžetą kasmet sumokėti apie 150-170 mln. litų mokesčių.

Deja, net akivaizdi ekonominė nauda nepadeda įgyvendinti šio projekto. Jį stabdo Kauno Pagirių bendruomenė susikūrusi, kai buvo prabilta apie naudingųjų iškasenų išgavimą. Bendruomenė pareikalavo Poveikio aplinkai vertinimo ekspertizės ir užspeitė investuotojus į laikui nepavaldžią įvairių institucijų, ministerijų, biurokratų ir parašų rinkimo orbitą.

Dėl ko? Pagirių piliečių grupė atskleidė savo kortas – kaip kompensacijos pareikalavo kasyklas planuojančios statyti bendrovės akcijų.

Argumentai neveikia

Valdininkų kabinetų labirintuose jau antrus metus klaidžioja ir Vilniuje ketinamos statyti komunalinių atliekų jėgainės statybų dokumentai. Šį projektą blokuoja nedidelė „iniciatyvinė grupė“, vilniečius gąsdinanti gandais apie jėgainės taršą. Tai kas, kad pasauliniai moksliniai tyrimai, pažangių ES šalių patirtis ir Vilniuje planuojamos statyti jėgainės poveikio aplinkai įvertinimai teigia priešingai. Moksliniai argumentai bejėgiai prieš atliekų deginimo baubą.

„Jėgainės statybos numatytos pramoninėje zonoje, kurioje stūkso vienas taršiausių objektų sostinėje – Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė. Čia kasmet sudeginama tūkstančiai tonų gamtinių dujų ir mazuto, kurių naudojimas šilumos gamybai yra daug taršesnis nei atliekų“, - teigė Vilniuje planuojamos jėgainės generalinis direktorius Raimondas Petreikis.

„Aktyvistų“, tiksliau, elektrinės statybos priešininkų, neįtikina net ir tas faktas, kad siekiant užtikrinti minimalų komunalinių atliekų deginimo poveikį aplinkai ES šalyse galioja direktyvos, numatančios ypač griežtą teršalų išmetimo kontrolę. Nustatytos normos skirtingiems teršalams yra nuo kelių iki keliasdešimt kartų griežtesnės nei taikomos gamtinėmis dujomis ar mazutu kūrenamoms didelės galios jėgainėms.

Mažintų energetinę priklausomybę

Anot R.Petreikio, jėgainėje atliekos pakeistų dalį taršaus termofikacinės elektrinės kuro, todėl sostinės gyventojai kvėpuotų švaresniu oru.

„Šiandien pasaulyje energijos gamyba iš atliekų yra laikoma ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, pasižyminčia mažiausiu poveikiu aplinkai“, - sakė R.Petreikis.

Anot R.Petreikio, Vilniuje pradėjus šilumą gaminti jėgainėje, naudojančioje komunalines atliekas, sostinėje ne tik būtų sumažinta tarša, kurią šiuo metu skleidžia termofikacinė elektrinė, bet ir būtų galima pagaminti apie 10 proc. šilumos energijos reikalingos sostinei ir visą šilumos kiekį, Vilniuje sunaudojamą vasaros metu.

Europos pavyzdžiai

Komunalinės atliekos priskiriamos atsinaujinantiems energijos ištekliams, todėl jų naudojimas šilumos ir elektros gamybai yra plačiai taikomas visose ES valstybėse senbuvėse. Šiuo metu Europoje veikia daugiau kaip 430 komunalinių atliekų jėgainių.