Vilnius sugalvojo, kaip išleisti pinigus, kurių neturi

Sostinės savivaldybė jau ne kartą įrodė mokanti puikiai švaistyti pinigus net tada, kai jų neturi. Prasiskolinęs Vilnius praėjusią savaitę įrodė, kad metro idėja - ne pokštas, o jau pradedamas įgyvendinti projektas. Metro statytojams oponuojantys politikai teigia, kad ši milijardus kainuosianti transporto rūšis reikalinga ne miestui, o vietos valdžios reklamai.

Sostinės valdžios įsitikinimu, mieste jau seniai laikas parengti naujų transporto rūšių specialųjį planą. Bet tam reikalinga išsami Vilniaus miesto susisiekimo sistemos esamos būklės ir jos tendencijų (keli dešimtmečiai į priekį) analizė. Vien tokia studija kainuoja apie milijardą litų, o kur dar projekto įgyvendinimas! Bet milžiniškos pinigų sumos į didžiules skolas įbridusios sostinės valdžios nė kiek nebaugina. Reikia pinigų? Duos Europos Sąjunga.

Praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje aptarta Europos Komisijos nauja miesto transporto politika bei nagrinėta užsienio valstybių patirtis modernizuojant viešojo transporto sistemą bei diegiant metropoliteną. Taigi aiškėja, kad po kurio laiko Vilniuje greičiausiai važinėsime metro. Sostinės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, Vilniuje būtina modernizuoti viešojo transporto sistemą, priimant geriausią sprendimą. Savivaldybės administracija esą jau baigė atviro konkurso “Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimo paslaugos” procedūras ir pasirašė paslaugų teikimo sutartį su konkurso laimėtoja. Į klausimą, ar verta kišti tiek pinigų teorinei studijai, kai jų ir taip miestui trūksta, ir ar tai kai kam nebus tik lengvas pasipinigavimas, vicemeras atsakė, kad savivaldybės biudžetas dėl to nukentėti neturėtų.

“Specialaus plano parengimas kainuos apie 800 tūkstančių litų, bet miestas prie to prisidės tik nedidele dalimi, - “Vakaro žinioms” teigė vicemeras. - Plano parengimas bus finansuojamas ES skirtais pinigais.”

Atotrūkis nuo realybės

Algirdas Butkevičius, Seimo narys:

Tai, kas dabar kalbama apie viešojo transporto sostinėje ateities perspektyvas, mano nuomone, yra utopija. Man dar būnant susisiekimo ministru teko susipažinti su kitų pasaulio šalių didmiesčių metro projektais, ir štai ką galiu pasakyti: metro miestui reikalingas, kai visuomeninis transportas yra labai perkrautas, kai nei autobusais, nei troleibusais neįmanoma judėti. Yra konkrečiai nustatyta, kiek metro per parą turėtų keleivių pervežti, kad būtų galima svarstyti tokio transporto galimybę. Bet Vilnius tam - per mažas miestas. Ne visi metro atsiperka ir kituose, daug didesniuose už Vilnių, pasaulio miestuose. Niekas tiek pinigų neskirs investicijoms, nes ir be brangių studijų aišku, kad metro Vilniuje į jį investavusioms privačioms kompanijoms lemtų didžiulius nuostolius. Todėl sostinės valdžios atstovams ne apie utopines transporto alternatyvas reikėtų svaičioti, o pagalvoti, kaip geriau išnaudoti esamą visuomeninį transportą. O kad studijoms ir projektams bus naudojami ES pinigai, nėra kuo džiaugtis. Juos reikėtų skirti tam, kas duotų didžiausią naudą: nedarbui mažinti, emigracijai žaboti, o ne nuo realybės atitrūkusių vietos politikų reklaminėms akcijoms finansuoti.

Studijos - pinigai į balą

Vidmantas MARTIKONIS, verslininkas, buvęs sostinės vicemeras:

Man nesvarbu, ar tam naudojami savivaldybės biudžeto pinigai, ar skirti iš Europos Sąjungos fondų. Pinigus reikia uždirbti, todėl negalima jais švaistytis. O studijų apie viešojo transporto ateities perspektyvas Vilniuje, žinau, padaryta ne viena, todėl neverta mesti pinigų į balą.

Mano nuomone, transporto spūstis sostinėje išgelbėtų tik metro. Nebūtinai požeminis - visokių variantų yra. Galima statyti kombinuotą. Bet tam tikrai nereikia užsakinėti jokių studijų. Ir kaina, kaip kad teigiama, jog metro projektas kainuotų apie 5 mlrd. eurų, yra absurdiška. Už 1 mlrd. eurų galima drąsiai planuoti metro. Suma išauga, kai visokiomis “dovanomis” aplipinama. Tada ir 10 mlrd. eurų už tokį projektą galima prašyti.

Faktai

• Viešojo transporto problemoms sostinėje spręsti, atliekant studijas ir analizes, pinigų negailėta ir anksčiau. Dar 2008 metų pabaigoje viešojo transporto padėtį Vilniuje aiškinosi sudaryta darbo grupė, o analizę atliko konkursą laimėjusi įmonė. Paslaugų kaina - apie 1 mln. litų.
• Buvo pasiūlyta gerinti esamą transporto sistemą, atsisakant kai kurių autobusų maršrutų ar juos sutrumpinant, nutiesiant naujas troleibusų linijas bei įvedant naujas - alternatyvaus transporto rūšis. Pastarieji siūlymai - tarsi iš fantastikos srities.
• Pasiūlyta įrengti oro gondolas. Didžiulius stulpus jungia lynai, kuriais juda modernūs vagonėliai. Reikėtų apie 50 tokių vagonėlių, kurie per valandą galėtų nuvežti apie 8 tūkst. keleivių (į abi puses). Tik vienas “bet” - šio projekto vertė yra ketvirtis milijardo litų!
• Dar vienas fantastinis siūlymas - mini taksi automobiliai, važiuojantys virš gatvių nutiestais bėgiais. Vilniuje tam prireiktų nutiesti apie 50 km bėgių, įsigyti apie 350 keturviečių elektra varomų mini automobilių. Preliminari projekto vertė - 1 mlrd. litų.
• Užvis brangiausias pasiūlymas - statyti mini metro, kuris paprastai diegiamas miestuose, kuriuose nėra labai didelis keleivių srautas, bet vargina automobilių spūstys. Taip, tokia transporto rūšis patogi ir mobili, bet projekto kaina - stulbinama: apie 17 mlrd. litų.