Seimo Ekonomikos komitetas pritarė projektui, kuris atleistų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones nuo pelno mokesčio mokėjimo į šalies biudžetą. Taip esą būtų išvengta situacijos, kad svarbius projektus įgyvendinančios įmonės, atidavusios savo pelną valstybei, paskui turi pinigų skolintis iš bankų ir mokėti didžiules palūkanas.
Projektą parengė būtent Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, pataisa padėtų sparčiau įgyvendinti naujus valstybinę reikšmę turinčius investicinius projektus, dėl kurių didėtų Lietuvai priklausančio turto vertė, būtų kuriamos naujos darbo vietos, plėtojama infrastruktūra, o tai teigiamai paveiktų ūkio šakų plėtrą ir vystymąsi.
Jei projektui pritartų ir visas Seimas, reikalavimas dėl 50 proc. įmonės ataskaitinių finansinių metų pelno įmokėjimo į valstybės ar savivaldybės biudžetą būtų netaikomas valstybės įmonėms, kurios yra įtraukiamos į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašą. Šiuo metu joms jokios išimtys nenumatytos.
„Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, Lietuva gautų didesnę finansinę naudą, lyginant su šių lėšų perdavimu tiesiogiai į valstybės biudžetą, nes sukurtas turtas lieka valstybės nuosavybė ir ateityje užtikrina papildomas nuolatines ir didesnes pajamas į valstybės biudžetą. Be to, būtų kuriamos papildomos darbo vietos, mokami kiti mokesčiai“, - dėstė R.Žemaitaitis.
Kaip pavyzdį jis pateikė Klaipėdos uostą: 2001-2011 metais dėl investicijų į Klaipėdos uosto infrastruktūrą turto vertė išaugo nuo 636 mln. litų iki 1,171 mlrd. litų, tai yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdomo turto vertė išaugo 535 mln. litų. 2001-aisiais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 17,2 mln. tonų krovinių, o 2011-aisiais - jau 36,6 mln. tonų, arba 19,4 mln. tonų daugiau. Jeigu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 50 proc. gaunamo pelno nebūtų pervedama į valstybės biudžetą, būtų galimybė įgyvendinti suplanuotus ir atsiperkančius Klaipėdos uosto infrastruktūros projektus.
„Nepatvirtinus pataisos, tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje perspektyvoje įmonės pelno apmokestinimas ir pelno pervedimas į valstybės biudžetą turės neigiamos įtakos tolesniam Klaipėdos uosto vystymuisi, konkurencingumui ir neišvengiamai valstybės biudžetui“, - konstatavo R.Žemaitaitis.
Beje, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė prieš savo kadencijos pabaigą sumanė valstybės valdomas įmones įpareigoti ne tik dirbti daug pelningiau, bet ir į valstybės biudžetą pervesti apie 500 mln. litų pelno kasmet. Planas pernai buvo įvykdytas, tačiau kokia kaina? Pasirodo, kai kurios įmonės, atidavusios didžiąją uždirbto pelno dalį, vėliau už milžiniškas palūkanas turėjo skolintis pinigų iš komercinių bankų veiklai vykdyti, projektai įstrigo. Tad valstybė, atėmusi iš įmonių pusę milijardo litų, ne išlošė, o pralošė. Dabartinėje Vyriausybėje kilo diskusijos, ar versti valstybės įmones atiduoti savo pelną, tačiau kol kas diskusijos taip ir liko diskusijomis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
