Stebina nuteistųjų darbštumas

Darbdaviai noriau įdarbina nuteistuosius, turinčius teisę dirbti laisvėje įkalinimo metu, nei iš darbo biržos atsiųstus darbininkus, kurie nepateisina lūkesčių.

Laisvėje dirbančių nuteistųjų daugėja

Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę atlieka apie devyni tūkstančiai asmenų - daugiau kaip aštuoni tūkstančiai vyrų ir keli šimtai moterų. Daliai jų įstatymai suteikia galimybę dirbti laisvėje atliekant įkalinimo bausmę. Praėjusių metų pabaigoje tokių dirbančiųjų buvo 164. Anot Alytaus pataisos namų direktoriaus Kęstučio Jasmonto, šis skaičius tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelis. „Prieš dvylika metų Alytuje laisvėje dirbdavo vos 4-6 įkalinti vyrai, pastaruoju laiku šis skaičius sezono metu padidėjo dešimt kartų. Pageidavimas įdarbinti nuteistuosius buvo dar trečdaliu didesnis, bet nebuvo galimybės juos apgyvendinti“, - teigė K.Jasmontas. Pareigūno nuomone, didėjantis įdarbinamų nuteistųjų skaičius rodo, kad kinta visuomenės požiūris į kalinius kaip žmones ir patys nuteistieji stengiasi pateisinti parodytą pasitikėjimą.

Dirbantys laisvėje nuteistieji gyvena atskirai nuo visų kitų, tuose pačiuose pataisos namuose įkalintų asmenų. Taip dirbantieji apsaugomi nuo likimo draugų reikalavimų ir prašymų įnešti draudžiamus daiktus ar kitaip kontaktuoti su laisve.

Darbdaviai patenkinti

Praėjusiais metais 83 Alytuje kalėję vyrai dirbo pačius įvairiausius darbus 9 darbovietėse. Trečdalis darbavosi statybose, kiti rūšiavo atliekas, sodino medžius, tvarkė aplinką, talkino valgykloje, skynė obuolius ir gaudė žuvis.

Alytaus pataisos namų direkcija nė dėl vieno nuteistojo nesulaukė darbdavių nusiskundimų. „Vyrai dirbo atsakingai, nedingo nė vienas įrankis, nieko nesugadino, jokių problemų neturėjome“, - gyrė nuteistuosius statybų bendrovės ALKOR vadovas Alvydas Aleksonis. Darbdavys tvirtino, kad įdarbinant iš darbo biržos atsiųstą darbininką būna daugiau baimės nei įdarbinant nuteistąjį, nes dažniausiai atsiunčiami ne patyrę specialistai, bet jokios kvalifikacijos neturintys vyrai. Anot A.Aleksonio, nepaisant to, kad iš darbo biržos atsiųstas darbininkas gauna didesnį atlyginimą, jis kažkodėl neturi noro dirbti. Nuteistasis, priešingai, stengiasi gerai atlikti jam pavestus darbus ir įgyti įgūdžių.

UAB „Daugų žuvis“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimgaudo Veniukevičiaus nuomone, gerai ar blogai dirba, priklauso ne tiek nuo žmogaus socialinės padėties, kiek nuo požiūrio į darbą. Jų bendrovėje dirbę nuteistieji užsirekomendavo gerai. Kalinių darbu džiaugėsi ir bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė. „Vyrai dirbo gerai, stengėsi. Tai, kad jie gyvenime suklydo, nėra priežastis atstumti“, - tvirtino patyrusi sodininkė.

Psichologas Andrius Kaluginas nuteistųjų ir iš darbo biržos siųstų bedarbių darbo motyvaciją aiškina taip: „Suveikia psichologinis mechanizmas - nuteistasis neturi iš ko rinktis ir iš karto nusitveria pasiūlyto darbo, o iš darbo biržos atėjęs žmogus mano, kad esąs vertas geresnio darbo, ir per daug nesistengia“.

Pratina prie gyvenimo laisvėje

Laisvės atėmimo bausmę atliekantys vyrai sugrįžti į visuomenę pratinami ne tik darbu laisvėje. Jau kuris laikas juos, lydimus pataisos namų pareigūnų, galima išvysti sporto salėje stebinčius krepšinio varžybas ar stadione palaikančius mėgstamą futbolo komandą. Iš pradžių nuteistieji, atsidūrę laisvėje, jautėsi kiek nedrąsiai, daugeliui atrodė, kad visi stebi juos, vertina elgesį ir baiminasi kaimynystės, todėl ir emocijas reikšdavo santūriau. Tačiau netruko apsiprasti bei pasijusti kaip ir visi sirgaliai.

Dirbantys laisvėje nuteistieji skatinami ir dar vienu, jiems labai svarbiu ir reikalingu, būdu - kas trys mėnesiai trims dienoms išleidžiami aplankyti artimųjų. Pernai iš Alytaus pataisos namų nuteistieji 47 kartus buvo išvykę aplankyti artimųjų. Jokių incidentų, išskyrus vieną atvejį, kai „užbaliavojęs“ nuteistasis paskambino į pataisos namus ir pranešė, kad negali laiku sugrįžti, nebuvo. „Nuvažiavo darbuotojai ir parsivežė, bet jis nebandė nei bėgti, nei slėptis, tiesiog tą kartą žmogiškosios silpnybės paėmė viršų“, - prisiminė K.Jasmontas. Direktorius akcentavo, kad įsigaliojus šiai tvarkai liovėsi pabėgimai iš pataisos namų.

Jaučiasi saugesni

K.Jasmonto nuomone, nuteistiesiems darbas laisvėje yra didžiulė paskata pradėti naują gyvenimą, stiprinti socialinius ryšius. Labai gerai, kad nuteistasis prieš sugrįždamas į laisvę iš anksto pratinasi prie savarankiško gyvenimo.

Per mėnesį nuteistieji uždirba 300-400 litų, kurie pervedami į jų asmenines sąskaitas. Išeidami į laisvę, kai kurie būna sukaupę tūkstantį ar du tūkstančius litų. „Turėdamas tiek pinigų, žmogus jaučiasi saugesnis, jis nebijo dėl rytdienos ir gali nevaržomas patenkinti savo būtiniausius poreikius“, - teigė Alytaus pataisos namų vadovas. Nedirbęs nuteistasis į laisvę išleidžiamas su 50 litų.

K.Jasmontas įsitikinęs, kad nors dirbančių laisvėje nuteistųjų skaičius didėja, jų galėtų būti gerokai daugiau. Esą tai riboja vis dar gana griežti atrankos kriterijai, nors įdarbinimo laiką, per kurį svarstoma nuteistojo asmenybė, pakeitus teisinius aktus ir supaprastinus tvarką, jau pavyko sumažinti nuo mėnesio ar pusantro trukmės iki savaitės.

„Užsienyje jau seniai visuomenė naudojasi nuteistųjų darbu, jei miestas turi kalėjimą, tai reikia iš to padaryti ką nors gera“, - neabejojo K.Jasmontas.

Iš dirbančių laisvėje nuteistųjų nauda ir visuomenei, kuri mokosi būti tolerantiškesnė įstatymus pažeidusiam žmogui, ir jam pačiam sugrįžimas į laisvę netampa sunkiu nauju išbandymu.