Vakar verslo aplinkos gerinimo komisija, plačiau žinoma Saulėtekio vardu, atsiskaitė už darbus, nuveiktus per pastaruosius vienus metus. Nors iš jos vadovų šnekų galima buvo spręsti, kad padaryta iš tiesų daug, “Respublikos” kalbinti verslininkai tvirtino Saulėtekio komisijos darbo vaisius mažai pajutę.
Anot Gintauto Bartkaus, Saulėtekio komisijos biurokratinės naštos verslui mažinimo darbo grupės vadovo, per darbo metus buvo įgyvendinta 50 pasiūlymų, gerinančių verslo sąlygas. “Koks iš to bus gautas ekonominis efektas pinigais, kol kas dar nesame skaičiavę. Tačiau žinome, kiek iš viso šiuo metu egzistuoja ekonominės naštos vienetų, kuriuos turėtume naikinti. Tas skaičius lygus 2800”, - tvirtino G.Bartkus. “Respublika” apskaičiavo, kad jei bus dirbama tokiu tempu, kokiu buvo triūsiama nuo 2009 m. kovo, visiems verslui trukdantiems biurokratiniams apribojimams panaikinti prireiks lygiai penkiasdešimt aštuonerių metų.
Kapanojasi smulkmenose
Rimantas Žilys, Saulėtekio komisijos pirmininko pavaduotojas ir kartu ūkio viceministras, minėjo komisijos atliktus gerus darbus. Tarp jų - 1000 litų sumažėjusios individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės steigimo išlaidos, nuo 5 iki 3 dienų sutrumpėjęs juridinių asmenų registravimo terminas, panaikintas pelno mokestis palūkanoms už užsienio banko suteiktas paskolas, supaprastintas individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimas.
Dėl nemažo kiekio atliktų gerų darbų džiūgavo ir Saulėtekio komisijos pirmininkas, ūkio ministras Dainius Kreivys. Jo tvirtinimu, “galbūt kartais komisijos darbas atrodo per daug smulkmeniškas, tačiau jis toks ir turėtų būti”. “Juk komisija nagrinėja tikro verslo tikras problemas. Galbūt ne tokias politikų pačias mėgstamiausias, ne pačias didžiausias, o tas, su kuriomis konkretus verslas susiduria veikdamas. Komisijos darbas iš tikrųjų priklauso nuo to, kaip ir ką verslas mums pasako - kas jiems skauda ir kokius jie mato kelius, kaip geriau tai padaryti”, - dėstė D.Kreivys.
Vis dėlto ateityje jis žadėjo nuo smulkmenų pereiti prie didesnių darbų. Pirmiausia liberalizuojant darbo santykius, kurių dabartinis suvaržymas, ministro nuomone, labiausiai kliudo mažinti nedarbą.
Rezultatų nepajuto
Tuo tarpu “Respublikos” kalbinti verslininkai Saulėtekio komisijos triūsą vertino prieštaringai.
“Nepasakysi, kad Saulėtekio komisija nedirba. Ji dirba - priima pasiūlymus, juos nagrinėja. Tačiau naudos iš to mažai, nes pasiūlymų įgyvendinimo teisė priklauso Vyriausybei ir Seimui, o ten sėdintys politikai gerinti verslo sąlygų ne visada nusiteikę”, - sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) prezidentė Zita Sorokienė.
Jos tvirtinimu, Saulėtekio komisija lyg ir turėtų pirmiausia ginti smulkiojo ir vidutinio verslo interesus. Tačiau smulkieji verslininkai pokyčių beveik nejunta. “Žinau, kad iš Saulėtekio komisijos atėję pasiūlymai vėliau užstringa Vyriausybėje ar Seime, jie nėra įgyvendinami. Pavyzdžiui, buvo žadėta, kad uždarajai akcinei bendrovei įsteigti užteks tūkstančio, o ne dešimties tūkstančių litų, kaip yra dabar. Tačiau Seimas pasakė “ne”, ir viskas užstrigo”, - pasakojo LSVPA vadovė.
Z.Sorokienės tvirtinimu, “kad reikalai pajudėtų, reikalingas politinis apsisprendimas juos judinti”. “Ar viena Saulėtekio komisija, ar vienas Kreivys čia nieko nepadarys”, - tvirtino pašnekovė.
Dar kategoriškiau nusiteikęs Giedrius Romeika, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos prezidentas. Jo įsitikinimu, geriausiai viską apie verslo rėmimą pasako skaičiai. “Smulkiajam verslui suteikta vos 184 mln. litų kreditų, tai yra tik 14 proc. visos tam numatytos sumos. Kas iš tų gražių planų, jei realybėje viskas atvirkščiai?” - retoriškai klausė G.Romeika.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
