Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vasario mėnesį nukritusi oro temperatūra maždaug trečdaliu augino šilumos suvartojimą visų šalies miestų daugiabučiuose namuose, palyginti su sausio mėnesiu.
Daugelyje miestų vidutinė oro temperatūra vasario mėnesį sudarys apie -10,5 laipsnio šalčio. Kelias vasario paras daugelyje miestų laikėsi žemesnė nei -28 laipsnių temperatūra. Sausio mėnesį vidutinė oro temperatūra siekė -3,5 laipsnio.
Asociacijos turimais daugiamečiais statistiniais duomenimis, esant -10,5 laipsnio vidutinei mėnesio lauko oro temperatūrai, 60 kv. metrų ploto butas senos statybos neatnaujintame name per mėnesį suvartoja apie 1920 kWh. Taigi 1 kv. metrui apšildyti vasarį prireiks apie 32 kWh šilumos.
„Senos sovietinės statybos standartiniuose daugiabučiuose gyvena daugiausia gyventojų visuose miestuose, todėl šilumos suvartojimas yra labai panašus. Mokėjimų už šilumą dydį lems šilumos kaina - kuo ji aukštesnė, tuo didesnės sąskaitos laukia“, - sakė asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, vidutinė šilumos kaina gamtines dujas vartojančiuose miestuose vasario mėnesį siekė apie 30 ct/kWh. Čia gyventojai už 60 kv. metrų buto ploto šildymą senos statybos standartiniuose daugiabučiuose mokės apie 575 litus. Labai prastos būklės namuose šiluma kainuos apie 800 litų ir daugiau, o naujos statybos ar atnaujintuose daugiabučiuose - apie 215 litų.
Iš biokuro šilumą gaminančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina vasarį sudarė apie 20 ct/kWh. Šių miestų gyventojai už 60 kv. metrų ploto buto šildymą senos statybos namuose mokės apie 385 litus, labai prastos būklės namuose - apie 540 litų ir daugiau, o naujai pastatytuose arba modernizuotuose daugiabučiuose - apie 145 litus.
V.Stasiūno teigimu, šių metų vasario šalčiai prilygsta 2010-ųjų sausio mėnesio speigams. Tiesa, tuomet miestų, kuriuose šiluma gaminama vartojant dujas, gyventojai mokėjo apie 150 litų mažiau. 2010 metais dujų kaina šilumos tiekimo įmonėms buvo apie 1200 Lt/tne, o šiemet - apie 1900 Lt/tne. Dėl šios priežasties vidutinė šilumos kaina siekė ne 30, o 21 ct/kWh.
Anot V.Stasiūno, šiandien daugiau nei dukart už gamtines dujas pigesnio biokuro diegimo projektai didžiuosiuose šalies miestuose yra sustoję, o žalia ir smarkiai pigesne šiluma kol kas gali džiaugtis tik mažesnių miestų gyventojai.
Pažangių ES šalių šilumos ūkiuose jau kelis dešimtmečius įdiegtos technologijos, pakeitusios brangias dujas vietiniu biokuru, kuris sudaro per 80 proc. bendro kuro kiekio. Lietuvoje iš biokuro pagaminama vos apie 19 proc. visos centralizuotai tiekiamos energijos.
Lietuvos energetikos mokslininkų skaičiavimu, 2020 metais šilumos kaina sudarys apie 25 ct/kWh tuose miestuose, kuriuose šiluma bus gaminama naudojant biokurą, ir apie 50 ct/kWh miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant gamtines dujas.
Norint iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų mokėjimus už šilumą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus: perkelti šilumos gamybos šaltinius nuo gamtinių dujų prie vietinio biokuro ir modernizuoti daugiabučius namus.
Informacija
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) ir Lietuvos šilumos tiekėjų asciacijos pateikiami skaičiai rodo, kad vidutiniškai 1 kambario 60 kv.m butui apšildyti senos statybos neapšiltintame name brangiausiai Lietuvoje vasarį kainavo Prienuose (673,5 lito), o pigiausiai - Tauragėje (392,45 lito).
Vidutinė buto šildymo kaina apskaičiuota pagal Lietuvos šilumos tiekėjų pateiktą informaciją, kad 60 kv.m butui nerenovuotame daugiabutyje esant temperatūrai, kuri vyravo vasario mėnesį (minus 10,5 laipsnio), šildyti sunaudojama 1920 kWh šilumos energijos - šis skaičius buvo padaugintas iš Kainų komisijos internetinėje svetainėje „Regula.lt“ skelbiamo fiksuoto šilumos tarifo.
Iš skaičiavimų matyti, kad šiuo metu valdžios nuolat keiksnojamas Vilnius užėmė 19 vietą, tarp didmiesčių - 3. Už vasarį sunaudotą šilumą 60 kv.m sostinės buto valdytojui bus išrašyta vidutinė 569,28 lito sąskaita.
Brangiausiai iš didmiesčių turės mokėti Kaune gyvenantis 60 kv.m buto savininkas - 620,74 lito. Antroje vietoje liko Šiauliai (576 litai), ketvirtoje - Panevėžys (512,26 lito), penktoje - Klaipėda (536,64 lito).
