Lietuvos centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarkinas pareiškė manąs, kad Graikija neturėtų prašyti tarptautinės pagalbos, kad įveiktų savo finansų krizę, o turėtų pasekti bene didžiausią nuosmukį Europos Sąjungoje (ES) patyrusių Baltijos šalių pavyzdžiu.
"Graikija turi pademonstruoti ryžtą, jog ji nori išspręsti savo problemas", - verslo naujienų agentūrai "Bloomberg" duotame interviu sakė R. Šarkinas. Jo manymu, ES greičiausiai padės Graikijai "paskolomis sprendžiant rimčiausias problemas. Tačiau tik graikai gali išspręsti savo problemas. Niekas už juos to nepadarys", sakė Lietuvos centrinio banko vadovas.
Lietuva, Latvija ir Estija sunkmečio laikotarpiu ėmė karpyti išlaidas, kad atitiktų finansines taisykles. Lietuva, skirtingai nei Latvija, nesikreipė pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir sugebėjo susitvarkyti be fondo ir ES pagalbos. Baltijos šalių išmoktos pamokos gali tapti pavyzdžiu Graikijai, kuri atsidūrė prie panašių taupymo priemonių slenksčio.
"Mes privalome taupyti, nes negalime be galo gyventi skolon ir tiesiog vartoti skolindamiesi", - sakė R. Šarkinas.
Lietuvos biudžeto deficitas pernai padidėjo iki 9,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo tarpu Graikijos deficitas sudaro 12,7 proc. BVP. Lietuvos ekonomika ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį per metus smuktelėjo 12,8 proc. Tuo tarpu Graikijos ūkis sumažėjo tik 2,6 proc.
"Baltijos šalys yra pavyzdys, ką reikia daryti, kai nėra svyruojančio valiutos kurso, - sakė "Danske Bank" vyriausiasis analitikas Larsas Kristensenas (Lars Christensen). - Lietuvos Vyriausybė pareiškė, kad jei nereikia užsienio pagalbos, ji nekaltina spekuliantų, nori išspręsti problemas ir laimėti grožio konkursą rinkoje. Tai labai sunkus procesas, tačiau Graikija privalo pademonstruoti tokį patį religinį įsipareigojimą euro zonai".
Lietuvos centrinio banko vadovas taip pat pareiškė, kad ES nesugebėjimas užkirsti kelią euro zonos šalims pažeisti 3 proc. biudžeto deficito taisyklę kelia grėsmę pasitikėjimui pinigų sąjunga.
"Ne euras kaltas dėl to, kad kai kurios euro zonos narės vykdė per didelio išlaidavimo ir skolų auginimo politiką, - sakė R. Šarkinas. - Net euro zonoje šalys privalo imtis protingos politikos ir vertinti savo galimybes".
Lietuva siekia tapti euro zonos nare nuo 2004 metų. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pernai sumažino biudžeto išlaidas ir padidino mokesčius, kad sutaupytų apie 8 proc. BVP. Be šių priemonių deficitas galėjo išaugti iki 17 proc. Šiais metais Vyriausybės ketina ir toliau vykdyti fiskalinę konsolidaciją, kurios mastas sieks 5 proc. BVP.
"Šie skausmingi sprendimai nėra daromi dėl euro, - pabrėžė R. Šarkinas. - Vien tik euro įvedimas problemų neišspręs".
