Šalies verslininkai siūlo visiškai nenutraukti santykių su Rusija. Jie teigia vis labiau jaučiantys Rusijos embargo padarinius, todėl Vyriausybės prašo gerinti jiems verslo sąlygas.
Vakar pramonininkai rinkosi į posėdį, kuriame buvo aptartos Rusijos paskelbto žemės ūkio ir maisto produktų embargo pasekmės bei ekonominio bendradarbiavimo su šia šalimi perspektyvos.
Posėdyje Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis kalbėjo, kad šalies verslas vis labiau jaučia Rusijos sankcijų padarinius. Tačiau, anot jo, kol kas sunku tiksliai pasakyti, ar ekonominį lėtėjimą lemia sezoniniai svyravimai, ar embargas. Aiškiau įvertinti situaciją esą bus galima po mėnesio.
„Verslininkai šiuo metu formuluoja, jų manymu, reikalingiausių priemonių paketą. Manau, kad Vyriausybė turėtų sulaukti verslo siūlymų ir integruoti juos į priimtą veiksmų planą“, - sakė LPK vadovas.
Tiesa, R.Dargis įsitikinęs, kad Rusijos embargas nesukels verslui tokių skaudžių pasekmių kaip per Rusijos krizę 1998 metais, mat dabar verslas pats puikiai supranta rizikas ir ieško būdų diversifikuoti pajamas.
LPK vadovas kalbėjo, kad verslininkai yra pajėgūs savarankiškai atrasti alternatyvias rinkas. Tačiau iš valdžios jie tikisi verslo sąlygų gerinimo.
„Daugybę metų verslo aplinka Lietuvoje negerėja, Lietuva smunka konkurencingumo reitinguose. Negalima sakyti, kad situacija pas mus blogėja, tačiau kiti tobulėja sparčiau už mus. Manau, kad laikas grįžti ir kalbėti apie tokius jautrius klausimus kaip darbo santykiai, darbo mokesčiai, biurokratinė našta. Verslas turi dirbti labiau prognozuojamoje aplinkoje“, - sakė jis.
Be to, verslininkai siūlo visiškai nenutraukti santykių su Rusija. Pasak R.Dargio, tokią verslo poziciją suformulavo prieš tai trumpo posėdžio susirinkusi LPK Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija verslo taryba.
„Verslo taryboje pabrėžiama, kad nereikėtų visiškai nutraukti santykių su Rusija, vertinant rizikas ir grėsmes reikėtų palaikyti dialogą su Rusijos verslininkais. Mums šiandien buvo pabrėžta, kad reikia išlaikyti santykius su Rusijos verslu ir kalbėtis apie tai, kas laukia ateityje“, - sakė R.Dargis, pridurdamas, kad Rusijoje vykstantys procesai yra giluminiai ir Rusijos verslas juos taip pat jaučia.
Posėdyje dalyvavusio ūkio viceministro Mariaus Skarupsko teigimu, Rusijos sankcijos labiausiai palietė Lietuvos pieno, mėsos pramonę, daržovių augintojus bei transporto sektorių. Esą šiuo metu ieškoma naujų rinkų, nuo kitos savaitės planuojama apmokėti dalį išlaidų užsienio šalių konsultantams. Bus finansuojamas įmonių dalyvavimas verslo parodose, padedama ieškoti verslo kontaktų.
M.Skarupskas taip pat sutiko, kad santykių su Rusija visiškai nutraukti neįmanoma, - esą ir toliau bus remiami verslininkai, einantys į šios šalies rinką.
Šiuo metu ja domisi Lietuvos lazerių gamintojai, apgyvendinimo paslaugų teikėjai. „Mes negalime uždaryti Rusijos rinkos vien dėl to, kad yra sankcijos keturioms sritims“, - teigė viceministras.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė posėdyje pareiškė, kad Lietuvos turizmo sektorius patyrė 40 proc. nuosmukį. Viešbučių savininkai tikisi, kad Vyriausybės priemonių plane ir jiems bus numatyta parama.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“