Valdžios į ragą riečiami Lietuvos gyventojai greitai pasirašys sutartį ir su pačiu velniu - kad tik išgyventų. Jei neseniai visuomenę šokiravo skelbimai apie parduodamą nekaltybę, šiandien ant prekystalio jau dedama draugystė.

Nori kelių dešimtinių? Įkalbėk draugą pasiimti greitąjį kreditą! Bičiulis liks su skolos kupra ir augančiomis palūkanomis, o skolų kilpą jam užnėręs asmuo galės džiaugtis pardavęs draugą. Tokia logika vadovaujasi greitųjų kreditų bendrovės, paskelbusios akciją, raginančią uždirbti įstūmus draugą į finansinius sunkumus.

Draugo kaina nukrito

Manymas, kad tikras draugas yra neįkainojama vertybė, - senų laikų atgyvena. Šių dienų visuomenėje viskas turi savo kainą. Draugai - taip pat.

Štai viena greituosius kreditus brukanti bendrovė tautiečiams už kiekvieną pakviestą ir kreditą pasiėmusį draugą dar praėjusių metų pabaigoje siūlė po 50 litų.

Į greitųjų kreditų bendrovę atitemptas draugas greitai nuvertėjo iki 30 litų už vienetą. Nieko nepadarysi - greičiausiai infliacija neaplenkia ir draugystės. Tačiau bala nematė tos infliacijos.

Net ir skaičiuojant pagal nuvertėjusį tarifą, per mėnesį 10 draugų skolos kilpą užnėręs pilietis savo kišenę papildys 300 litų.

Didžiulis pavojus jaunimui

Žmonėms derėtų suvokti, kad niekas už dyką jokių premijų nedalija - tokia Šiaulių universiteto docento Arūno Gumuliausko nuomonė.

„Aišku, kad tos bendrovės yra viską apskaičiavusios, - neabejoja A.Gumuliauskas. - Imdami kreditą žmonės galvoja, kad sąlygos - labai puikios, tačiau dažniausiai jiems tenka nusivilti. Ne vienas kreditų bendrovių pasiūlymais susigundęs mano pažįstamas labai smarkiai nukentėjo. Kai kuriems net teko išvykti į užsienį, kad užsidirbtų ir grąžintų skolas“.

A.Gumuliauskas šiandienėje paskolų rinkoje įžvelgia ryškų alogiškumą - bankai paskolas šiuo metu dalija šykščiai, o greitųjų kreditų bendrovės, mėgindamos užimti rinką, elgiasi radikaliai priešingai.

„Aš nemanau, kad tokie greitųjų kreditų bendrovių metodai yra civilizuoti, - teigia A.Gumuliauskas. - Iš tiesų tokie metodai eiliniams žmonėms yra drakoniški. Jie priveda žmones prie įvairių gyvenimo katastrofų“.

A.Gumuliauskas sako, kad lengvatikių, besitikinčių greitai ir nesunkiai praturtėti, būdavo visais laikais. Ir visais laikais jie galiausiai kentėdavo dėl nepamatuotų poelgių. Šiandienis kredito bendrovių viliotinis A.Gumuliauskui primena daugiau nei prieš porą dešimtmečių Lietuvą krėtusią finansinės piramidės principu sukurto žaidimo „Super Bank System“ karštinę.

„Visai neseniai toks žaidimas vyko Rusijoje, teko girdėti, kad jį vėl prisiminė ir lietuviai, - pasakoja A.Gumuliauskas. - Čia irgi ta pati sistema - atsivesk draugus, tada ką nors gausi, draugai, jei atsives kitus draugus, irgi ką nors gaus, bet finale kažkas vis tiek nukentės“.

J.Razma nieko nemato

- Ar neįžvelgiate pavojaus, kad visuomenė stumiama į prasiskolinimą? - pasiteiravo „Respublika“ Seimo nario Jurgio Razmos.

- Toje akcijoje slypi kažkas psichologiškai nesimpatiško. Vertinant ją bendrąja prasme, išeitų taip, kad žmogus, pats turintis skolinimosi poreikių, skatinamas į tą sistemą įklampinti ir draugą.

- O kodėl nėra jokios atsakomybės už tai?

- Šiuo momentu aš negaliu pasakyti, ar tokia akcija pažeidžia kokius nors teisės aktus. Jeigu nepažeidžia, tai teisinės atsakomybės ir negali būti. Tokiu atveju gali būti tik moralinio pobūdžio vertinimai. Aišku, jie irgi yra šiek tiek svarbūs. O jei pažeidžiami kažkokie aktai, tada kitas dalykas.

- Tai kodėl valstybė nieko nedaro, kad apgintų savo piliečius?

- Manau, kad vien tokių akcijų apribojimas iš esmės neišspręstų žmonių prasiskolinimo problemos. Tai, ką mes padarėme dėl palūkanų dydžio apribojimo, mano manymu, yra kur kas esmingesnis dalykas. Nesusigaudantys žmonės anksčiau tikrai galėjo įklimpti į didžiules bėdas, neįvertinę, ką reiškia tos palūkanos ilgesniu laikotarpiu, jei žmogus negali nustatytu laiku grąžinti pasiskolintos sumos. Dabar ta problema yra šiek tiek sumažėjusi. Tačiau pasiaiškinsime ir dėl tokių akcijų.

Be komentarų

- Ar greituosius kreditus dalijančios bendrovės, siūlydamos savo klientams pinigines premijas už kiekvieną surastą naują klientą, nepažeidžia jokių teisės aktų? - pasiteiravo „Respublika“ Lietuvos banko valdybos nario Vaidievučio Geralavičiaus.

- Šie veiksmai gali turėti veiksmų, draudžiamų Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, požymių. Tikslų atsakymą dėl minėto įstatymo pažeidimo galima pateikti tik žinant išsamias kreditų gavėjų skatinimo aplinkybes arba dar tiksliau - turint sutartį.

Raimundas Milašiūnas - psichoanalitikas:

Vertinant pačių kredito bendrovių elgesį jų sumanytoje akcijoje nesunku įžvelgti tam tikrą apgaulę. Apgaulė yra tai, kad jos skatina žmones prasiskolinti. Žmonės, išgirdę, kad pinigai siūlomi kone dykai, užsikabina už tokio pasiūlymo ir pradeda ieškoti, ką čia atvedus pasiimti kredito. O bendrovių atstovai, puikiai suvokdami, kad daug žmonių yra atsidūrę nelengvoje finansinėje situacijoje, tuo naudojasi. Todėl toks bendrovių atstovų elgesys nėra gražus, nes jie tokiomis akcijomis bando įklampinti į skolas iškart jau kelis asmenis. Kitas dalykas, jeigu jau skelbiamos tokios akcijos, kreditus dalijančios bendrovės greičiausiai irgi išgyvena sunkius laikus. Žmonės, sulaukę draugo pasiūlymo pasiimti kreditą, neturėtų šį pasiūlymą priimti aklai. Visų pirma jiems derėtų pasverti, ar to iš tiesų reikia. Žmonės turėtų būti atsakingi ir patys mąstyti apie galimus padarinius. Galbūt sau naudos ieškantys ir draugams kreditus pasiimti siūlantys asmenys ir negalvoja, kad daro draugams ką nors bloga. Rezultatas būna skirtingas - vienam pelnas, kitam paskola. Tačiau žmogus yra tokia būtybė, kuri visada ieško naudos sau. Juk kai mes atsiduriame kokioje nors sudėtingoje situacijoje, dažniausiai pirmiau gelbstime save. Todėl, jei žmogus žino draugą, kuris planuoja imti kreditą, jis juo paprasčiausiai pasinaudoja. Bet jeigu žmogus, įkalbinėdamas draugą pasiimti kreditą, suvokia, kad apgauna savo bičiulį, tai jau reiškia moralinę krizę.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"