Net 870 mln. planetos gyventojų badauja, eina miegoti alkani. Tačiau kasmet net 1,3 mlrd. tonų maisto yra iššvaistoma. Lietuviai, maistui išleidžiantys daugiau kaip penktadalį pajamų, žino jo vertę, tačiau negali pasididžiuoti taupumu. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto.
Europos Parlamentas šalims nurodė iki 2025 metų perpus sumažinti iššvaistomo maisto kiekį.
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius Vaidotas Ilgius „Respublikai“ teigė, kad Lietuvoje iš kasmet išmetamų 581 tūkst. tonų net 60 proc. iššvaisto gamintojai ir prekybininkai. 40 proc. maisto produktų pagal paskirtį nepanaudojama namų ūkiuose.
Maisto gamyboje ir prekyboje nuostoliai neišvengiami, tačiau ir mes, vartotojai, nemažai prisidedame spausdami gamintojus ir prekybininkus mums pataikauti. Pirkėjai nori pilnų parduotuvių lentynų iki pat jų uždarymo, todėl gausybė trumpesnio galiojimo maisto produktų tiesiog neišperkama. Išrankiems pirkėjams netinka kreivokos morkos ar agurkai, todėl jie net nepasiekia parduotuvių, užariami laukuose arba sušeriami gyvuliams, nors pagal statistiką kas 5 šalies gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos ir skundžiasi mintantis vien kruopomis ir bulvėmis.
„Maisto banko“ vadovas apgailestauja, kad ne visi prekybos tinklai yra geranoriški. Tik nedaugelis atiduoda maistą, kurio vartojimo laikas artėja į pabaigą.
„Nuo 2009 m. bendradarbiaujame su Iki prekybos tinklu, - teigia V.Ilgius. - Šio tinklo parduotuvės skurstantiems jau atidavė maisto produktų už 35 mln. litų. Dėl labdaros jau deramės su „Aibės“ prekybos tinklu. Prekybininkai teigia, kad jiems stinga informacijos ir kyla abejonių, ar turime galimybę saugiai ir greitai išdalyti maistą jo stokojantiems“.
V.Ilgius tvirtina, kad maistas yra atiduodamas 37 miestuose kasdien, jį žmonėms dalija 500 socialinių organizacijų, savanoriai dirba kasdien.
Tūkstančiai tonų maisto išmetama negalvojant, kiek alkanų būtų galima pasotinti. Jei šeimos pajamos vienam nariui tesiekia 525 litus, sumokėjus už paslaugas, maistui lieka vos 150-200 litų per mėnesį. To neužtenka visavertei mitybai užtikrinti. Šeimos neišgali nupirkti žuvies, šviežios mėsos bei daržovių, desertų vaikams.
„Norinčiųjų gauti maisto yra daugiau, nei mes išgalime jo pasiūlyti“, - apgailestauja „Maisto banko“ vadovas. Todėl yra sudaryta 8 savaičių programa, parama vienai šeimai ar asmeniui teikiama ribotą laiką.
Pernai paramos maistu iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų prašė net 440 tūkst. mūsų šalies gyventojų. Šių metų duomenų dar nėra, tačiau akivaizdu, kad prašytojų kasmet šiek tiek mažėja tik dėl emigracijos, o ne dėl ekonomikos atsigavimo.
Skaudžiausia, kad skursta ir dirbančiųjų šeimos. Nemažai šeimų, kur abu tėvai gauna mažus atlyginimus, turi paėmusios kreditų, riboja mitybą. „Maisto bankas“ remia vaikus vienas auginančias mamas, lėšų maistui stokoja daugiavaikės šeimos, neįgalūs ir ligoniai, didžiąją dalį pajamų išleidžiantys vaistams.
Atiduoda utilizuoti
Kiek pagaminto maisto, kurio vartojimo terminai baigiasi, yra neišperkama, statistikos nėra. „Rimi Lietuvos“ atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė teigia, kad prioritetinis prekybos tinklo siekis yra kokybė, todėl „Rimi“ nerizikuoja žmonių sveikata ir neprekiauja pasibaigusio galiojimo produktais.
„Gyvūninės kilmės produktus, pasibaigus jų galiojimui, kaip ir reikalauja įstatymai, utilizuojame. Negyvūninės kilmės maistą - duoną, kruopas, vaisius - išdalijame ūkininkams, gyvūnų globos būreliams, medžiotojams, kad juos sušertų gyvūnams ir žvėrims. Daugiausiai atiduodame utilizuoti arba išdalijame gyvūnams sušerti trumpo galiojimo produktų, egzotinių vaisių, žuvies, pieno produktų.
„Rimi“ prekybos centruose yra specialūs konteineriai, todėl pirkėjai gali nupirktus, ilgai negendančius produktus paaukoti skurstantiesiems. Kai kurios parduotuvės yra sudariusios sutartis su labdaros organizacijomis, vaikų dienos centrais ir reguliariai juos remia geros kokybės, galiojančio termino produktais“, - teigia „Rimi Lietuvos“ atstovė spaudai.
Geriau nukainoti, nei išmesti
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė „Respublikai“ tvirtino, kad besibaigiančio galiojimo termino produktai yra nupiginami ir parduodami už gerokai mažesnę kainą. Jų paklausa pastaraisiais metais netgi auga. Šiuos produktus renkasi ne tik mažesnes pajamas gaunantys asmenys, bet ir racionalūs, taupantys pirkėjai, senyvi žmonės, daugiavaikės šeimos.
Neišpirktus produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, „Maxima“ atiduoda utilizuoti sertifikatus tokiai veiklai turinčioms bendrovėms, t.y. iš jų perka utilizavimo paslaugą.
Prekybininkai pripažįsta, kad dažniausiai tenka sunaikinti vaisius ir daržoves, pasitaiko, kad visa partija atkeliauja netinkamos kokybės. Utilizuojamos žuvies atraižos, skerdiena, kaulai, konditerijos ir kulinarijos gaminiai. R.Saulytė teigia, kad „Maxima“ stengiasi dirbti efektyviai, todėl utilizuoti atiduoda nedidelius kiekius maisto.
Didžiuosiuose prekybos tinkluose nėra nestandartinių, tačiau tokių pat skanių daržovių. Kreivas agurkas ar morka nėra blogesnis už standartinį, tačiau prekybininkai pataikauja pirkėjams, mat daržovių išvaizda vartotojams labai svarbi.
Nebūkime godūs
Tūkstančiai tonų maisto nueina perniek gamybos ir prekybos procese, tačiau ir gyventojai yra nemenki švaistūnai, juk 40 proc. maisto išmeta namų ūkiai. Spontaniškas, gausus ir neapgalvotas apsipirkimas žalingas ir šeimos biudžetui, ir šalies ekonomikai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Rita Sadūnaitė pataria taupymą pradėti dar parduotuvėje - visuomet paskaityti etiketėje, kada baigiasi produkto galiojimo laikas. Perskaičius nebus problemų namie, nereikės išmesti produktų.
Artėja Kalėdos, didysis maisto švaistymo laikas. Specialistė pataria švenčių stalui nepirkti „su atsarga“, taupyti maistą ir pinigus. „Racionali šeimininkė gamina kuo įvairesnių patiekalų, tačiau tik tiek, kiek bus suvalgyta vienu prisėdimu prie stalo. Įvairios salotos, mišrainės, vyniotiniai, pastovėję kambario temperatūroje, tampa nesaugūs, todėl kasmet po švenčių neišvengiama apsinuodijimų. Reikia be gailesčio mesti apipelijusius, spalvą ir kvapą pakeitusius, išsipūtusiais dangteliais maisto produktus, nerizikuoti sveikata, nes apsinuodyti galima labai sunkiai“, - perspėja R.Sadūnaitė.
Ar namų ūkyje maistas gerbiamas, ar švaistomas, dažniausiai priklauso nuo šeimininkės. Ji turi išmokti planuoti, ką gamins, kokių produktų reikės. Gera šeimininkė nelaukia, kol šaldytuve kas nors suges, moka iš likučių paruošti skaniausių užkandžių.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
