Šiemet šalyje veikiančių komercinių bankų laukia reguliavimo pokyčiai, kurie bus naudingi mokėjimo paslaugų vartotojams, būsto paskolų gavėjams. Tačiau bankai kratosi griežtesnio reguliavimo ir jau užkūrė lobistinį mechanizmą prieš numatomus jų apetitų ir savivalės ribojimus.
Šalyje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pernai uždirbo 215,3 mln. eurų grynojo pelno - tik 1,9 mln. eurų daugiau nei 2014 m. Labiausiai bankų pajamas smukdė žemos palūkanų normos, o išlaikyti pernykštį lygį padėjo 40,9 mln. eurų sumažintos administracinės išlaidos.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas 2015 m. bankų veiklos rezultatus, akcentavo, kad bankų skolinimas „sugrįžo į tvaraus augimo vėžes“, - paskolų portfelis per metus ūgtelėjo 3,9 proc. ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų, iš jų iki 6 mlrd. eurų išaugo vien būstui suteiktų paskolų vertė.
V.Vasiliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad pasiektas naujas indėlių rekordas - per metus bankuose laikomų indėlių suma išaugo 4,8 proc. ir pasiekė 17,1 mlrd. eurų.
Tačiau bankų sektoriaus atstovų milijardiniai indėliai nedžiugina, nes net 75 proc. jų laikomi einamosiose sąskaitose, o ne terminuotųjų indėlių pavidalu. Priežastis, pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo, ta, kad nėra beveik jokio skirtumo, kaip pinigus laikyti, nes ir ilgesnio laikotarpio terminuotų indėlių palūkanos yra labai mažos.
„Šita žaliava prasta - pinigų iš einamųjų sąskaitų niekur negalima investuoti ir gauti iš jų grąžos, iš esmės jie yra tik spaudimas bankų balansams, - teigė S.Kropas ir siūlė išeitį - taupomuosius ilgalaikius indėlius, kurių klientas negalėtų atšaukti mažiausiai metus. - Kitose valstybėse tokie taupomieji indėliai yra, o pas mus terminuotą indėlį klientas gali atsiimti kada panorėjęs. Labai svarbu, kad politikai paremtų Seime jau užregistruotą iniciatyvą įvesti neatšaukiamus indėlius, kuriuos būtų galima investuoti rinkoje bei gauti didesnę grąžą ir taupantiesiems, ir bankai galėtų daugiau uždirbti.“
Tačiau Seimą šiemet pasieks ir bankininkų visai nelaukiami įstatymų projektai. Lietuvos bankas, metų metus aimanavęs, kad neturi jokių galimybių daryti įtaką komercinių bankų įkainiams, pagaliau privalės imtis permainų - įgyvendinant europinę Pagrindinės sąskaitos direktyvą šiemet iki rugsėjo mėn. 18 d. turi būti nustatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ribojimas.
Pasak, V.Vasiliausko, numatytą paslaugų krepšelį sudarys 10 el. pervedimų, neriboti lėšų įskaitymai į sąskaitą, išgryninimas iki 550 eurų, neribotas grynųjų įnešimas, taip pat banko kortelės išdavimas, jos tvarkymas bei el. bankininkystės prisijungimo priemonės išdavimas.
„Krepšelio kainą mes reguliuosime, šiuo metu siūloma 1,5 euro riba - dabar bankų siūlomų krepšelių kainų vidurkis“, - dėstė Lietuvos banko vadovas ir pripažino, kad šiuo klausimu esama „nemenko nuomonių išsiskyrimo su komerciniais bankais“.
Į nacionalinę teisę šiemet perkeliama ir europinė Būsto paskolų direktyva. Bankai bus įpareigoti pateikti paskolų gavėjams lengvai palyginamą informaciją pagal tipines sutarčių nuostatas. Be to, bus reikalaujama atskleisti kintamųjų palūkanų sudėtines dalis, o fiksuotas palūkanas taikyti ne 5 metus, o visą paskolos laikotarpį. O jeigu už paskolą įsigytas turtas nuvertės, bankas neturės teisės reikalauti iš skolininko papildomų užtikrinimo priemonių.
„Paskolų teikimas yra pagrindinis banko verslas, ir jis, kaip šios srities profesionalas, privalo numatyti būsto kainų pokyčius ir nuvertėjimo rizikos neperkelti ant kliento pečių“, - tarsi praregėjęs kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
O S.Kropas kaip įmanydamas gynė komercinių bankų interesus, žerdamas kritiką Lietuvos banko užmojams.
„Mes sakome „taip“, kad būtų priežiūra, pagrįstas krepšelis, pagrįstos kainos, bet turėtų būti palikta teisė paslaugų įkainius nustatyti kiekvienai kredito įstaigai, ir nebūtų nustatoma „vidutinė temperatūra“ ar kažkoks dar mažesnis lygmuo“, - dėstė jis ir įtikinėjo, kad dėl tokio reguliavimo paslaugos koncentruotųsi didžiuosiuose bankuose, o kai kurie rinkos dalyviai - kredito unijos ir vietiniai bankai - iš viso negalėtų teikti šios paslaugos nuostolingai.
S.Kropo įsitikinimu, įvedus fiksuotas palūkanas ne 5 metus, o visą paskolos laikotarpį bankai tiesiog jų netaikys.
„Nėra normalioje rinkoje tokių indikatorių, kad bankai suprognozuotų riziką 20 ar 30 metų, ir tikrai to nebus, - pareiškė bankų atstovas. - Bankai iš esmės dirba taip, kad neprisiimtų papildomos nereikalingos rizikos, vadinasi, visas ūkis pereis prie trumpesnio „plaukiojančių“ palūkanų režimo, ir tai mažins klientams pasirinkimo galimybę.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“