Greitieji kreditai skandina

Lietuvos bankas Finansų ministerijai pateikė kompleksinius pasiūlymus keisti Vartojimo kredito įstatymą. Kol ministerija jį svarsto, Alytaus rajono savivaldybės taryba savo ruožtu žada kreiptis į Seimą, kad įstatymas būtų papildytas naujais saugikliais, neleisiančiais suteikti greitųjų kreditų neatsakingiems socialinių pašalpų gavėjams.

Greitųjų kreditų paskirtis - greitai ir patogiai išspręsti finansines problemas. Tačiau viskas apsiverčia aukštyn kojomis, jeigu pasiskolinama neatsakingai. Anot Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko, labai dažnai tokia lemtis ištinka tuos, kurie skolinasi neįvertinę savo finansinių galimybių laiku grąžinti kreditą.

„Pasitaiko, kad kai kurių žmonių, gaunančių socialines pašalpas, daugiau kaip pusę šeimos biudžeto suryja įmokos už greituosius kreditus. Yra ir tokių, kuriems reikia atiduoti 70-80 proc. pašalpų įvairiems kreditoriams“, - teigė A.Vrubliauskas.

Mero nuomone, ypač liūdna, kad už paimtus greituosius kreditus perkami ne šeimai reikalingi daiktai. Gautas kreditas labai greitai išleidžiamas alkoholiui bei kitokiems nesvarbiems poreikiams tenkinti, o šeimą prislegia įmokų našta. Dėl to kenčia mažamečiai vaikai, jie pasmerkti išgyventi dar didesnį nepriteklių.

„Mūsų savivaldybės taryba siūlys Vartojimo kredito įstatymą papildyti punktu, kad prieš suteikdamos kreditą socialinių pašalpų gavėjams greitųjų kreditų bendrovės gautų savivaldybės komisijos patvirtinimą, jog prašantysis elgiasi atsakingai ir sugebės kreditą grąžinti nepakenkdamas šeimos interesams“, - teigė Alytaus rajono vadovas. Esą kai nuo ateinančių metų socialinių pašalpų administravimas ir mokėjimas bus perduotas savivaldybėms, nebus sudėtinga suteikti informaciją apie vieną ar kitą pašalpos gavėją, nes atsakingi seniūnijų darbuotojai turės išsamią informaciją apie kiekvieną socialinės pašalpos gavėją. Tiesa, tokiu atveju greitasis kreditas nebūtų toks greitas, tačiau kai kuriuos žmones pavyktų apsaugoti nuo neatsakingų poelgių.

„Kiekvieną mėnesį sulaukiu smulkiųjų kreditų bendrovių prašymų išieškoti skolas antstoliams“, - teigė antstolis Giedrius Salickas. Anot jo, dažniausiai išieškomos 1-3 tūkst. litų arba mažesnės sumos. Skolas išieškoti iš bedarbių ir socialinių pašalpų gavėjų draudžia įstatymas, tačiau jeigu pradėta išieškojimo byla, jai negalioja senaties terminas. Pradėjus gauti pajamų, ne tik skolą teks grąžinti, bet ir 5-6 proc. metinių palūkanų sumokėti bei antstoliui už darbą nemažą sumą atseikėti. Antstolis pastebi, kad daugiausia greitųjų vartojimo kreditų ima ir į skolas įklimpsta asmenys iki 40 metų, nors pasitaiko ir vyresnio amžiaus skolininkų. „Dėl laiku negrąžintų kreditų problemų beveik vienodai turi tiek vyrai, tiek moterys“, - tvirtino G.Salickas.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas sutinka, kad kai kurie žmonės skolinasi neatsakingai, neįvertindami savo galimybių. Vis dėlto spręsti, ar imti kreditą, turėtų jie patys, nors pajamas sudaro tik socialinės pašalpos. „Uždraudus kokiai nors komisijai teikti smulkųjį kreditą, ar nebus prasilenkta su žmogaus teisėmis“, - įspėjo L.Valickas. Alytaus rajono mero nuomone, jei valstybė moka pašalpas, tai ji kai kuriais atvejais galėtų turėti teisę ir kontroliuoti, kaip jos išleidžiamos. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 40 smulkiųjų vartojimo teikimo bendrovių. 12 iš jų priklauso LSVKA. Anot LSVKA pirmininko, asociacijai priklausančios bendrovės griežtai laikosi šiemet įsigaliojusio norminio akto, kad finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti daugiau kaip 40 proc. pajamų. „Kaip elgiasi kitos bendrovės, negaliu pasakyti“, - teigė L.Valickas. Šių metų liepos 1 dienos Lietuvos banko duomenimis, mažuosius ir kitus vartojimo kreditus teikiančių bendrovių (ne kredito įstaigų) klientai buvo pradelsę grąžinti daugiau nei 151 tūkst. kreditų - penktadaliu daugiau nei prieš pusmetį. Per pastaruosius pusantrų metų iš besiskolinančiųjų vos trečdaliui vartotojų pavyksta laiku grąžinti trumpalaikes paskolas.

Pažaboti kreditų dalintojus draudžia ES sutartis?

Vakar Vyriausybė posėdyje nusprendė nesvarstyti Seimo nario ekonomisto Povilo Gylio siūlymo sumažinti metinę bendrąją vartojimo kredito normą nuo 200 iki 36 proc. Finansų ministerija tvirtina, kad toks siūlymas prieštarautų sutarčiai su Europos Sąjunga, kuri įtvirtina laisvę teikti paslaugas. Tačiau P.Gyliui dangstymasis tarptautiniais įsipareigojimais atrodo absurdiškas. Jis primena, kad egzistuoja ne tik verslo laisvė, bet ir atsakomybė.

Kodėl finansų ministerija pasiūlė Vyriausybei nesvarstyti P.Gylio parengto įstatymo projekto, kuriuo norima sutramdyti greitųjų kreditų davėjus? Aiškinama, kad sumažinus metinę bendrąją vartojimo kredito normą nuo 200 iki 36 proc. būtų nusižengta sutarties su ES nuostatomis, kurios įtvirtina laisvę teikti paslaugas. Be to, Finansų ministerija su Lietuvos banku esą jau rengia Vartojimo kredito įstatymo pataisas, todėl Seimo nariams papildomai vargti ir savų siūlymų teikti neverta.

„Respublika“ klausė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Europos reikalų komiteto nario ekonomisto Povilo Gylio, ką jis mano apie tokius Vyriausybės išsisukinėjimus.

- Tai yra nesąmonė. Taip, viena vertus, turi egzistuoti verslo laisvė, bet turi būti apgintas ir viešasis interesas, turi būti atsakomybė. Juk reglamentuojami ir, pavyzdžiui, azartiniai lošimai. O gal tada leiskime prekiauti alkoholiu visą parą, jei yra tokia laisvė teikti paslaugas. Aš galvoju, kad šioje vietoje Vyriausybei arba neužteko žinių, sisteminio supratimo, kas vyksta toje srityje, arba yra kiti interesai. Juk greitaisiais kreditais žlugdomas jaunimas, šeimos. Greitieji kreditai dalijami be rimto reglamentavimo. Apie ką kalbame, jei skolinimo kaina metams viršija 200 proc.?

Iš tikrųjų aš jaučiau, kaip yra tempiama su tuo pasiūlytu projektu. Mes su kolega Seimo nariu Ryčiu Kupčinsku jį pateikėme rugsėjį. Vis periodiškai klausdavau, koks projekto likimas, tai vis teisinosi, kad kažką ruošia Lietuvos bankas, Vyriausybė kažką darys...

- O kodėl ir vėl teisinamasi sutartimi su ES?

- Vyriausybė neapgina viešojo intereso, bet gina verslo interesus. Verslas jau tampa aukščiau valstybės, o taip negali būti.

Aš matau, kad užkulisiuose labai stipriai veikia greitųjų kreditų lobistai. Paskutiniais mėnesiais jie savo reklamą labai išplėtojo. Tačiau kokios to pasekmės? Šeimos skurdinamos, privedamos prie bankroto ir net emigracijos. Pats žinau vieną šeimą, kuri skambino ir pasakojo: 22 metų vaikas pradėjo nuo 1000 litų, o „prisuko“ greitųjų kreditų iki 7000 litų. O kadangi šeima nelabai pajėgi mokėti, tai vaikas pabėgo į Angliją. Nežinia, kaip čia viskas baigsis. Bėda, kad greitieji kreditai jau tampa masišku reiškiniu. Žmonės juos ima išgėrę, visiškai neįvertinę situacijos. Štai dar vienas pavyzdys: pasiskolino 300 litų gimtadieniui, o vėliau reikia grąžinti jau 1000 litų.

- Klientų patogumui greitieji kreditai išduodami net naktimis... Kam reikia skolintis naktį?

- Arba sėdint prie lošimo stalo, arba naktiniame bare. Sėdi ir skoliniesi. Bet ar tuomet esi veiksnus? Tie žmonės skolinasi neblaivia galva, o dar sakoma: leiskite patiems žmonėms spręsti, kada skolintis. Jie racionalūs. Tačiau žmogų reikia ir apsaugoti. Jei laikysimės tokios logikos, kad žmonės patys turi dėl visko apsispręsti, tai legalizuokime ir narkotikus... Juk žmonės racionalūs - apsispręs...

- Būtų paslaugų laisvė, kuri įtvirtinta ES sutartyje...

- Taip taip... Arba, pavyzdžiui, alkoholio naktį neribokime. Žmonės patys apsispręs. Tačiau jei žmogus skolinasi būdamas 2 promilių girtumo... Ar jis protingas, ar racionalus? Valstybė yra tam, kad tam tikrais atvejais žmogų apsaugotų nuo nelabai atsakingo verslo.

- Alytaus rajono savivaldybė siūlo, kad greitaisiais kreditais nebūtų leista naudotis neatsakingiems socialinių pašalpų gavėjams. Ką manote apie tokį siūlymą?

- Pirmiausia norėtųsi pasakyti, kad kartais žmonės net nesupranta, jog prisiėmę greitųjų kreditų jie teršia savo kredito biografiją. Juk imdami greituosius kreditus jie negaus paskolos būstui ar kitkam. Gyvename elektroniniame amžiuje, kur viską visi žino ir mato. Žmonės nesupranta, kad toks skolinimasis jiems blogai atsilieps ateityje. Aš manau, kad tikrai reikėtų tokius žmones saugoti. Juk būna, kad žmonės patys pasiprašo, jog jų neįleistų į kazino. Čia panašus atvejis. Jei valstybė moka iš savo kišenės socialines pašalpas, ji turi pasirūpinti ir tų pašalpų gavėjų atsakomybe.

- O kodėl apskritai bedarbiams, asmenims, neturintiems pajamų, greitieji kreditai dalijami?

- Tam verslui nelabai svarbus tų asmenų likimas. Aišku, didelių kreditų tiems žmonėms niekas neduos, nes jų pajamos nedidelės. O kreditų davėjai nesirūpina, ar tie žmonės mokūs, ar ne. Vienu ar kitu būdu tos skolos bus atsiimtos. Šiame versle žaidžiame per mažas sumas. Vis tiek atsiimsi tuos kelis tūkstančius, gal priversi žmogų ką nors parduoti...

Parengta pagal dienraštį „Respublika“