Didžiausios Lietuvoje komercinių bankų nelaimės ir aferos

„TAURO“ BANKAS

1991 m. gegužės 20 d. įregistruotas Vilniuje, iki 1992 m. lapkričio 19 d. vadinosi „Geka“.

1997 m. liepos 8 d. iškelta bankroto byla.

Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo - 120 mln. litų.

1997 m. birželio 23 d. iškelta baudžiamoji byla, kurioje „Tauro“ banko valdybos pirmininkas Gintaras Terleckas, jo pavaduotoja Rasa Šerėnienė ir bankininkas Darius Konopliovas apkaltinti svetimo turto pasisavinimu. Banko prezidentas Genadijus Konopliovas tą pačią dieną savo bute nusižudė.

2004 m. vasario 9 d. D.Konopliovas nuteistas kalėti 2 metus ir 1 mėnesį. 2006 m. vasario 13 d. G.Terleckui skirta kalėti 5 metus ir 3 mėnesius. R.Šerėnienė, pritaikius amnestiją, nuo bausmės atleista.

„SEKUNDĖS“ BANKAS

1991 m. rugsėjo 25 d. įsteigtas Kaune.

1994 m. gruodžio 6 d. paskelbta bankroto byla.

Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo - daugiau nei 40 mln. litų.

1994 m. kovo 25 d. sulaikomas banko vadovas Gintaras Dilys. Iškelta baudžiamoji byla dėl 43 mln. litų iššvaistymo.

1996 m. pavasarį G.Dilys nuteistas kalėti 6,5 metų.

VAKARŲ BANKAS

1991 m. gruodžio 18 d. įsteigtas Klaipėdoje.

1996 m. rugsėjo 16 d. iškelta bankroto byla.

Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo - daugiau kaip 50 mln. litų.

1997 m. liepos 30 d. sulaikomi banko vadovas Petras Kravtas ir viceprezidentas Ričardas Taraškevičius. Jiems pateikti kaltinimai dėl 48 mln. litų iššvaistymo.

2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos teismas dėl senaties abu bankininkus išteisino.

„LITIMPEKS“ BANKAS

1991 m. birželio 10 d. įsteigtas Vilniuje.

1995 m. gruodžio 20 d. paskelbtas moratoriumas bankinėms operacijoms.

1999 m. rugsėjo 13 d. iškelta bankroto byla.

Preliminari skola indėlininkams - daugiau kaip 150 mln. litų.

1995 m. gruodžio 21 d. sulaikyti banko valdybos pirmininkas Gintautas Preidys ir tarybos pirmininkas Jonas Mackevičius. Abiem pateikti kaltinimai dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu.

2001 m. byla nutraukta nesurinkus kaltės įrodymų.

LAIB

AB Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB) - pirmasis Lietuvos komercinis bankas - įsteigtas Kaune 1988 m. gruodžio 14 d.

1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba skelbia moratoriumą bankinėms operacijoms.

Teisėsaugininkų teigimu, bankas pradangino apie 271 mln. litų.

1995 m. gruodžio 20 d. LAIB valdybos pirmininkui Artūrui Balkevičiui ir viceprezidentui Eugenijui Verbavičiui iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto švaistymo stambiu mastu.

2003 m. byla nutraukta nesurinkus kaltės įrodymų.

1997 m. LAIB - vienintelio iš bankrutavusių bankų - prievoles perėmė valstybė. Iš biudžeto skirta 400 mln. litų atsiskaityti su indėlininkais ir banko sąskaitose pinigus laikiusiais juridiniais asmenimis.

BANKAS „NIDA“

1992 m. vasario 7 d. įsteigtas Vilniuje.

1995 m. gegužės 12 d. iškelta bankroto byla.

Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo - daugiau kaip 25 mln. litų.

1995 m. birželio 10 d. bankininkėms Vidai Januškevičienei ir Romai Narečionienei iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto iššvaistymo.

2003 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismas pritaikė amnestiją ir abi moteris išteisino.

„ATEITIES“ BANKAS

1993 m. kovo 15 d. įsteigtas Panevėžyje.

1994 m. rugsėjo 19 d. iškelta bankroto byla.

Skola indėlininkams - daugiau kaip 14 mln. litų.

1995 m. kovą iškelta baudžiamoji byla. Banko valdytoja Rita Kildišienė apkaltinta švaistymu stambiu mastu.

2003 m. kovo 22 d. Panevėžio apygardos teismas pritaiko amnestiją ir R.Kildišienę nuo bausmės atleidžia.

„BALTICBANK“

1993 m. įsteigtas Vilniuje.

1995 m. spalio 11 d. skelbiamas bankrotas.

Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo - daugiau nei 6 mln. litų.

1995 m. lapkritį banko vadovui Romualdui Juškai pateikti kaltinimai dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu. Verslininkas sprunka iš šalies, tačiau 1996 m. sulaikomas.

1998 m. R.Juška nuteistas kalėti 6,5 metų.

„EKSPRES“ BANKAS

1993 m. sausio 6 d. įsteigtas Vilniuje.

1996 m. rugpjūčio 16 d. iškelta bankroto byla.

Preliminari skolos indėlininkams iki banko likvidavimo - daugiau nei 12 mln. litų.

1994 m. kovo 12 d. Generalinė prokuratūra informuoja Lietuvos banką, kad komercinis „Ekspres“ bankas įsteigtas pažeidžiant įstatymus.

1994 m. liepos 4 d. Lietuvos banko valdytojas Kazys Ratkevičius pranešė nepanaikinęs bankui leidimo dirbti.

1995 m. birželį Policijos departamento kriminalistai nustato, kad steigiant banką suklastoti dokumentai, o šio banko steigėjas Vladimiras Naidunas ir jo darbuotojai išgrobstė milijonines sumas.

2003 m. byla nutraukta dėl senaties.

KOMERCIJOS IR KREDITO BANKAS

1992 m. rugpjūčio 6 d. įsteigtas Vilniuje.

1996 m. vasario 19 d. iškelta bankroto byla.

Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo - daugiau kaip 12 mln. litų.

1995 m. lapkričio 13 d. iškelta baudžiamoji byla. Banko prezidentas Vladislavas Kliukovskis ir valdybos pirmininkas Sigitas Gečys kaltinami turto iššvaistymu.

2002 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismas V.Kliukovskiui skyrė 3 metus ir 3 mėnesius nelaisvės, S.Gečiui - mėnesiu mažiau.

„AURABANKAS“

1992 m. gruodžio 1 d. įsteigtas Vilniuje.

1995 m. birželio 21 d. iškelta bankroto byla.

Skola indėlininkams iki banko likvidavimo - daugiau nei 40 mln. litų.

1995 m. liepos 26 d. sulaikomas banko vadovas Vidmantas Kudarauskas. Jam pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo stambiu mastu.

1995 m. liepos 27-28 d. sulaikomi akcininkai - Liudas Getautas, Raimundas Kiauleikis, Aidas Kudirka.

2002 m. byla nutraukta dėl senaties.

„SNORO” BANKAS

1992 m. kovo 17 d. įsteigtas Šiauliuose.

2011 m. lapkričio 16 d. nacionalizuotas valstybės.

2011 m. lapkričio 24 d. paskelbiama, kad inicijuojamas bankrotas.

Banko administratoriai praneša banke pasigedę 3,4 mlrd. litų.

2011 m. lapkričio 24 d. Londone sulaikomi didžiausi akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas.


Kodėl XXI amžiuje dar iškyla grėsmių bankuose laikomiems pinigams?

Po „Snoro“ žlugimo, tiek eilinių Lietuvos žmonių, tiek ekspertų žvilgsniai krypsta į 1994-1996-uosius, kai Lietuvą nusiaubė keliasdešimties bankų griūtis. Ekonomikos profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys pripažįsta, jog šiandien chaoso bei miglos bankiniuose reikaluose ne ką mažiau nei pirmaisiais metais atgavus nepriklausomybę, juolab jog šiandieninę įvykių raidą buvo galima nuspėti. Tik ar norėta?

- Po Lietuvos akcinio inovacinio banko bei daugybės kitų bankų griūties žmonių pasitikėjimas sistema, rodos, buvo grįžęs. Tačiau ar dabar Lietuva vėl nepanašėja į tų laikų Lietuvą?

- Manau, situacija visgi skiriasi, nors ir yra panašumų. Tuo metu gyvenome revoliuciniu laikotarpiu, kai lūžo tarybinė ekonominė sistema, formavosi nauja. Dar tuomet daug ko nebuvo, kas turėtų būti normalioje valstybėje. Dabar situacija lyg ir turėtų būti kita, nes praėjo 20 metų, yra pamokos po 1995-ųjų įvykių. Bet turiu tokį jausmą, kad mūsų centrinis bankas neatliko savo funkcijų, neišgelbėjo mūsų ir garsūs privatūs auditoriai „Ernst and Young“. Kaip suprantu, tai nedavė rezultatų. Ištyrus padėtį gali paaiškėti, kad abu subjektai nepadarė to, ką turėjo. Bet tai ne pirmas kartas - kai JAV žlugo didžiulė energetikos korporacija „Enron“, žymūs auditoriai „Andersen“ taip pat nieko nerado.

- Žinome nuostatą Konstitucijoje, jog nuosavybė neliečiama. Tačiau ji buvo paliesta - žmonių indėlių iškėlimui iš banko taip ir neužkirstas kelias. Tad ar neturėtų savo turtu už tai atsakyti ir tai turėję sukontroliuoti, bet pražiopsoję asmenys?

- Nenorėčiau vadovautis nuojautomis, reikia duomenų, kurių trūksta. O dėl neliečiamos nuosavybės - buvo laikai, kai tai buvo suprantama tiesmukiškai, tad buvo bijoma atimti turtą ir iš nusikaltėlių, nors visi žinojo, jog turtas - prisigrobtas. Manau, tame Konstitucijos straipsnyje turėtų būti parašyta, kad neliečiamas ne tik privatus, bet ir valstybės turtas. Šiuo atveju nusineštas indėlininkų turtas ir vis labiau aiškėja, kad ekonomika patirs nemažos žalos. Šiuo atveju reikėtų palaukti, kol bus išsiaiškinta viskas, tada kalbėti, kas turėtų atsakyti. Vis dėlto susidaro įspūdis, kad Lietuvos bankas para pavėlavo - jei būtų anksčiau susigriebę, būtų mažiau nudrenuota pinigų. Tad čia yra didžiulis panašumas su LAIB‘u, kai tuo metu kai kurie žmonės pasinaudojo informacija ir valdžia. Klausimas, ar tai nepasikartojo. Deja, net mūsų dabartinė žolėdė opozicija čia neieško atsakymų, kas čia kaltas. Dabar paliekama spręsti viskas valdžiai, nors kitu atveju galėtume sužinoti ir daugiau tiesos.

- Tarp kitko, premjeras Andrius Kubilius jau pareiškė - tai, jog mažiausiai 260 įmonių praras savo indėlius, „įtakos ekonomikai neturės“. Kaip suvokti tokius valstybės vadovų teiginius?

- Man rodos, ir Ingrida Šimonytė yra išsakiusi beveik identišką mintį. Kai jie taip kalba, net nežinau, kaip tai paaiškinti. Galbūt jie mano, jog reikia imtis psichoterapinių priemonių. Sutinku, kad valstybės vadovai neturi kelti panikos, bet psichoterapija neturėtų peržengti ir tos ribos, už kurios prasideda melas.

- Ką tik atliktos „Macroscpope tyrimai“ apklausos duomenimis, apie 80 proc. verslo atstovų mano, kad po „Snoro“ įvykių pinigai ims didžiuliais srautais plūsti į skandinaviškus bankus. Kiek tai tikėtina?

- Dabar sklando nemažai teorijų šiuo klausimu. Aišku, tokia pinigų judėjimo kryptis yra tikėtina, tai gali dar labiau padidinti bankinės veiklos koncentraciją. Yra gerų, bet yra ir blogųjų pusių: labai galingi bankai ima netiesiogiai daryti per didelę politinę įtaką, įgyja galimų įvairių sąmokslų kontūrus. Be to, jie yra, kaip britai sako, per dideli, kad žlugtų. Nesu bankų specialistas, bet bankinę įvairovę tai sumažintų blogąja prasme.

- Ūkio ministras Rimantas Žylius pareiškė, kad žmonės turėtų rinktis teisingus bankus. Kaip vertinate tokius patarimus?

- Man atrodo, ministras praleido progą patylėti. Ką reiškia tokia frazė? Ogi nieko. Nes žmonės ir patys žino, kad rinktis reikia atsargiai. Tačiau yra kita medalio pusė: ponas Žylius yra psichologas, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas - teisininkas. Klausimas, ar tai, t. y. kompetencijos dalykai, ir nesuvaidino pagrindinio vaidmens. Nes žmonės turi turėti ir politinę patirtį, o šiuo atveju žmogus ne tik be patirties specializuotoje srityje, bet ir pačioje politikoje iš kažkur staiga ateina vadovauti Lietuvos ūkiui. Manau, kvalifikacijos abiem šios komandos nariams galėjo pritrūkti.

- Prokurorai jau ketina išsikviesti į apklausą ir buvusį Lietuvos banko vadovą Reinoldijų Šarkiną. Ką tai reiškia?

- Tikrąsias priežastis galėtų pasakyti tik patys prokurorai. Bet aš ne kartą sakiau savo vertinimą, kad ponas Šarkinas buvo užsiėmęs pabrėžtinai pasyvią poziciją. Ypač tuo metu, kai skandinavų bankai čia pumpavo eurus ir mes pūtėme nekilnojamojo turto burbulus. Buvo absoliutaus pasyvumo vaizdas. O kaip buvo konkrečiau - turėtų pasakyti prokurorai.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"