Aukštas kainas finansų ministrė aiškina šešėline ekonomika

Politikė interviu "Žinių radijui" prisipažino besistebinti didelėmis kainomis šalyje.

"Priežastis tikrai nėra ta, kad mes įsivedėme eurą. Aš tikrai manau, kad pagrindinė priežastis yra tai, kad vis dėlto Lietuvoje yra daug šešėlinės ekonomikos, t.y. egzistuoja disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos, ypač Vilniaus mieste. Pinigų, kurie nelegalūs, yra didelė masė, todėl mes ir galime kartais sumokėti vieną eurą už tai, už ką prieš euro įvedimą mokėjome tik vieną litą", - sakė finansų ministrė R. Budbergytė.

Finansų ministrės įsitikinimu, vartotojas už prekę, kuri buvo verta lito, dabar gali mokėti eurą.

"Tai tikriausiai ir yra tų pinigų tiek, kad tu būdamas vartotojas gali mokėti. Aš pabrėžiu situaciją Vilniaus mieste", - teigė ministrė ir pridūrė, kad sostinėje kainos itin skiriasi nuo regionų.

Ekonomistų skaičiavimais, daugiau kaip ketvirtadalis šalies ekonomikos vis dar yra šešėlyje, o nelegalioje rinkoje sukuriama 26 proc. visos pridėtinės vertės. Apie 70 proc. gyventojų teigia, kad šešėlio priežastis yra dideli mokesčiai.


R.Budbergytė nepalaiko siūlymo mažinti PVM maisto produktams

Finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia nepalaikanti idėjos mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams. Ministrės manymu, socialinę atskirtį galima mažinti kitais būdais, o ne lengvatomis, nes šios ne visada pasiekia galutinį vartotoją.

"Jeigu kalbame apie tam tikras lengvatas, reikia visada labai aiškiai žinoti, koks yra lengvatos tikslas. Aš iš principo nesu prieš lengvatas. Aš daugiau galbūt esu už tam tikras tikslines dotacijas, kurios yra skiriamos tam, kad pasiektų galutinį vartotoją. Tai, jeigu mes kalbame, apie PVM lengvatas, tai turime suprasti, kad bet kokių lengvatų įvedimas pasiekia visus žmones, reikia jiems to ar nereikia. Aš esu už tą atskirties mažinimo būdą, kai jis yra labai konkretus ir padeda tiems žmonėms, kurie uždirba mažas pajamas, tiems, kurie augina vaikus dirbdami. Todėl galvoju, kad reikia visada pasverti, ar "nenusės" kokios nors lengvatos įvedimas kišenėse to, kuris vadinamas "gamintoju", "paslaugos teikėju", bet tai tikrai ne galutinis tos lengvatos gavėjas", - interviu "Žinių radijui" ketvirtadienį sakė R. Budbergytė.

"Aš esu prieš lengvatas, jeigu kalbame, kad reikia įvesti maisto produktams. Tikrai galvoju, kad mes turime geresnių būdų, kaip galėtume mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje", - pridūrė ji.

Finansų ministrė pasisakė už neapmokestinamojo pajamų dydžio dindimą, paramą vaikams, kurių tėvai išties mažai uždirba. Be to, R. Budbergytė pabrėžė finansų tvarumą, todėl, norint, kad neištiktų krizinė situacija, kokia buvo 2009 metais, tokius klausimus siūlė spręsti labai pamatuotai.

"Tikrai esu prieš kažkokius susitarimus ir derybas, jeigu tai gali pažeisti mūsų tvarumą ir socialinės atskirties mažinimą", - komentuodama, tai, kad Premjeras esą gali padaryti barterį su valdančiosios koalicijos partneriais ir sutikti mažinti PVM palaikant Darbo kodekso, sakė R. Budbergytė.


Finansų ministrė pabrėžia būtinybę kovoti su stambaus kapitalo mokestiniais sukčiais

Finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė pabrėžia būtinybę kovoti su stambiais mokestiniais sukčiais, kurie pasinaudodami agresyviomis mokesčių vengimo schemomis jų išvengia.

"Kova prieš rimtus mokestinius sukčius, apgavikus, tuos, kurie naudojasi agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, žinomomis visame pasaulyje, turi būti labai rimtai", - interviu "Žinių radijui" ketvirtadienio rytą sakė R. Budbergytė.

Ministrės teigimu, reikia kovoti ne su smulkiu ar vidutiniu verslu, kurį pati valstybė įstūmė į šešėlį, o stambiu kapitalu.

"Nors buvo praeityje ir padaryta tam tikrų teigiamų žingsnių, tačiau aš matau, kad dar yra egzistuoja didelė erdvė, kur mes galime kartu ir per tam tikras teisinio reglamentavimo spragas jas naikinant eiti tuo keliu, o taip pat ir stiprinant ir mūsų mokesčių administratorių darbą, kuris būtų orientuotas ne grubiai elgtis, žiauriai kovojant su tais žmonėmis, kurie padaro kažkokių klaidų iš nežinojimo arba dėl nesąžiningos konkurencijos yra įstumti būti šešėlyje, bet tikrai kovoti su tais, kurie labai sąmoningai pasinaudodami itin rafinuotų mokesčių konsultantų klausimais sukurdami agresyvaus mokesčių planavimo schemas ir taip siekia išvengti ir išvengia sumokėti mokesčius nuo savo kapitalo", - kalbėjo ji.

Klausiama, ką yra ketinama daryti siekiant susigrąžinti Lietuvos įmones mokančias mokesčius užsienio valstybėms, finansų ministrė garantavo, kad neketinama didinti vadinamojo efektyviojo pelno mokesčio tokioms įmonėms, tačiau pripažino, kad kol kas konkretaus plano parengta nėra.

"Svarbiausia, turime neišleisti daugiau tokių įmonių svetur, kur jos norėtų mokėti mokesčius, ir tikrai galvoti apie tai, ar mes galime susigrąžinti jas į Lietuvą sukurdami tam tikrą mokestinę aplinką, kuri yra palanki sugrįžti. Negaliu pasakyti, kad aš šiuo metu kaip darbą bebaigiančios Vyriausybės finansų ministrė galėčiau pasakyti, kad "taip, aš turiu planą ir rytoj mes jį ketiname įgyvendinti". Bet aš galiu pasakyti, kad labai norėčiau, kad tikrai mes turėtume tokią mokestinę aplinką, kuria remiantis tos įmonės norėtų sugrįžti, ir pasistengsime apie tai ne tik galvoti, bet ir imti daryti", - sakė R. Budbergytė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje daugiau kaip ketvirtadalis šalies ekonomikos vis dar yra šešėlyje, o nelegalioje rinkoje sukuriama 26 proc. visos pridėtinės vertės. Apie 70 proc. gyventojų teigia, kad šešėlio priežastis yra dideli mokesčiai.