Apsimoka prarasti milijonus

2011 metais bankai susižėrė net 1,1 mlrd. litų pelno ir sumokėjo tik 11 mln. litų pelno mokesčio. „Vakaro žinios“ jau ne kartą rašė, kad du didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai (SEB ir „Swedbank“), 2011-aisiais kartu uždirbę 970 mln. litų, pelno mokesčio sumokėjo vos 3 tūkst. litų. Paprastai kalbant, dviejų milžiniškų finansų imperijų indėlis į šalies biudžetą nesiekė nė 1000 eurų. Tai mažiau, nei per metus savo valstybei atseikėja net mažesnę nei vidutinę algą gaunantis lietuvis.

Paklausti kodėl, skandinavų finansininkai ar jiems plušantys lietuvaičiai nė nemirktelėję išrėš sklandų atsakymą. Neva bankai perkėlė 2009-2010 metais patirtus nuostolius bei atidėjo atidėjinių „blogoms“ paskoloms. O nuo atidėjinių pelno mokestis, kaip žinome, nemokamas. Bet kuris apie finansus nors kiek išmanantis asmuo pasakys, kad gerą paskolą paversti bloga, o pelną - nuostoliais, sumaniam bankininkui yra juokų darbas.

2009 metais Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti civilinį ieškinį, kuriuo „Swedbank“ siekė iš žinomo uostamiesčio verslininko Romo Grigalevičiaus ir jo žmonos atgauti 18 746 910,55 lito skolą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo datos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas šį ieškinį patenkino ir 2013 metų spalį išdavė vykdomąjį rašą. Juo remdamasis antstolis pradėjo minėtos sumos išieškojimą.

Klaipėdos antstolis Aleksandras Selezniovas milijonus litų iš ne vienai bankrutavusiai įmonei vadovavusio pajūrio verslininko išieškoti bandė mažiau nei metus. 2014 metų rugsėjį „Swedbank“ jį oficialiai informavo, kad atsisako išieškojimų iš R.Grigalevičiaus visose vykdomose bylose ir paprašė jas nutraukti.

„Tikrai negaliu atsakyti už banką, kodėl jis taip nusprendė. Mums nesakoma ir mes nesidomime, nes tai banko ir kliento santykiai. Mūsų misija baigiasi su bylos uždarymu. Grąžiname vykdomuosius dokumentus, bylą atiduodame į archyvą ir viskas. Ar dažnai atsisakoma tokio dydžio skolų išieškojimo, taip pat reikia klausti banko. O sumos dydis yra subjektyvus dalykas. Mums tai viena iš daugelio bylų - statistinis vienetas“, - „Vakaro žinioms“ sakė antstolis A.Selezniovas, kurio kontora minėto verslininko atžvilgiu šiuo metu atlieka dar 24 įvairių dydžių skolų išieškojimą.

Paklaustas, kaip pavyko susitarti, kad bankas atsisakė tokios įspūdingos skolos, nekilnojamojo turto projektų plėtojimu užsiimantis verslininkas R.Grigalevičius tapo nekalbus ir pareiškė, kad komentarų šia tema nebus.

Apie 5,4 milijono eurų skolos atsisakymas gali padaryti įtaką bet kurio banko atidėtoms sumoms blogoms paskoloms dengti. O jos gali lemti ir banko nuostolius. Kadangi nuo atidėtų sumų pelno mokesčio mokėti nereikia, taip gali būti manipuliuojama banko finansiniais rodikliais.

Po šios istorijos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sulaukė prašymo ištirti „Swedbank“ veiksmus, galbūt neteisėtus bei pažeidžiančius finansų ir mokesčių sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Padėkojęs už informaciją, tuo metu VMI dar tik laikinai vadovavęs Dainoras Bradauskas garantavo, kad ji bus įvertinta ir priimtas sprendimas dėl kontrolės veiksmų inicijavimo. Tačiau priminė, kad laikantis įstatymų informacija nebus viešinama.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytauto Valvonio teigimu, šie „Swedbank“ veiksmai nesusiję su galimais teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą bankų veiklą, pažeidimais. Todėl siekiant ištirti nuogąstavimus dėl galbūt neteisėto bandymo išvengti sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą informacija perduota VMI.

Saulius Abraškevičius, „Swedbank“ atstovas spaudai:

Gerbdami banko ir kliento santykius, neturime galimybių pateikti šios bylos detalių. Šis ginčas buvo išspręstas taikaus sprendimo būdu abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Tai negalėjo turėti jokios blogos įtakos paskoloms dengti atidėtoms sumoms. Bet kokias prielaidas dėl manipuliacijos banko finansiniais rodikliais kategoriškai atmetame kaip neturinčias jokio pagrindo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“