respublika.lt

2017 spalio 17, antradienis

„Snoras“ niekaip nenumarinamasnuotraukos (88)

2016 lapkričio mėn. 15 d. 07:44:04
Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Prieš penkerius metus Lietuvos bankas sustabdė banko „Snoras“ veiklą, o tuometė konservatorių ir liberalų Vyriausybė nusprendė jį nacionalizuoti ir kelti bankroto bylą. Likviduojant „Snorą“, saujelė apsukrių veikėjų neblogai pasipelnė, tūkstančiai prarado viso gyvenimo santaupas, o valstybė iš jų dar ir išsityčiojo. Bet likimo ironija - ant išblaškytų „Snoro“ griuvėsių gali iškilti naujas valstybinis komercinis bankas.

 

88 mln. eurų - tiek mokesčių mokėtojams jau kainavo neveikiantis, bankrutavęs, likviduojamas „Snoro“ bankas. Daugiausia lėšų pareikalavo bankroto administravimo procedūra, nes Lietuvos bankas ir Vyriausybė pasirinko „specialistus“ iš užsienio. O kreditorių komitetas, apsvaigęs nuo jų „kompetencijos“, sutiko mokėti kosmines algas - liūdnai pagarsėjęs Nilas Kuperis (Neil Cooper) gavo kas mėnesį po 100 tūkst. litų (beveik 29 tūkst. eurų).

Nuo 2014 m. lapkričio prisidirbusį ir atgal į Londoną pabėgusį N.Kuperį pakeitė UAB „Valnetas“ iš Kauno, ir svarbiausiu „Snoro“ likvidavimo vairininku tapo bendrovės vadovas Gintaras Adomonis. Išlaidos bankroto administratoriaus komandai ir konsultantams akivaizdžiai sumenko. Bet ir gardžiausių žlugusio „Snoro“ kąsnelių jau nelikę, tik trupiniai.

Milijoniniai ieškiniai

Vien pažvelgus į kelis skaičius paskutinėje banko „Snoras“ bankroto administratoriaus ataskaitoje (iki 2015 m. gruodžio 31 d.), akivaizdu, kad turto belikę tiek, kad vargu ar pakaks atsiskaityti su valstybe, ką jau kalbėti apie kitus kreditorius. Nebent staiga atsirastų dar nežinomų, paslėptų bankrutavusio banko turtų. Vargu ar kas nors tuo tiki, mat daugelis bendrovių ir valstybės įmonių „Snore“ įmerktas lėšas jau nusirašė iš balansų kaip beviltiškas.

Neatgauto „Snoro“ turto esama nemažai - buvusiems „Snoro“ savininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui yra pateiktas 482 mln. eurų civilinis ieškinys Generalinės prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime. Šveicarijos pareigūnai taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą, kur figūruoja iš „Snoro“ išpumpuoti pinigai. Jungtinės Karalystės teismas buvusio „Snoro“ administratoriaus N.Kuperio prašymu yra areštavęs 492 mln. eurų vertės V.Antonovo turto visame pasaulyje - tai vertybiniai popieriai, įmonių akcijos, bankų sąskaitos, nekilnojamasis turtas.

Išieškoti šį turtą įmanoma tik per teismą. Bet įtariamieji kol kas nepasiekiami net ikiteisminius tyrimus atliekantiems pareigūnams. Kada jie galėtų stoti prieš teismą ir ar tai apskritai įvyks, joks orakulas nesiryžtų pranašauti. Taigi ir perspektyvos kada nors atgauti „Snoro“ turtą miglotos.

G.Adomonis galimybių atgauti lėšas kreditorių naudai iš buvusių banko savininkų nekomentavo, tačiau leido suprasti, kad „Snoro“ išregistravimas iš juridinių asmenų registro negali įvykti, kol ūkio subjektas dar turi turto.

Neužteks ir 10 metų

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas kitokios pozicijos nė nesitikėjo: „Kuo ilgiau temps, tuo ilgiau administratorius ir jo komanda gaus atlyginimus. Suvaldyti tą procesą ir nuspręsti, kada baigsis, yra labai sudėtinga. Reikia žinoti virtuvę, o tie, kurie ją žino, visada gali bakstelėti, kur dar yra įmonės turto, kurį kada nors atgauti yra nors ir teorinė galimybė. Mėginti galima ir iki 2020, iki 2025 metų...“

Vilkinimą galima teisinti proceso sudėtingumu. Mat anksčiau bankrutavę Lietuvos bankai nebuvo tiek daug pinigų išpumpavę į užsienius, neturėjo tiek ryšių su įvairiais fondais, tokios gausybės vertybinių popierių.

„Snoras“ buvo pakankamai išplėtojęs veiklą į užsienį ir manau, kad 10 metų jam likviduoti tikrai neužteks, - sakė D.Arlauskas. - Bet puslapį apie bent menkiausias eilinių kreditorių viltis atgauti nors po trupinėlį galime užversti jau šiandien.“

Jo vadovaujama asociacija Europos Teisingumo Teisme apgynė „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojus, kuriems po banko bankroto pinigai nebuvo grąžinti - neva tokie indėliai nebuvo valstybės apdrausti. Teisingumo Teismas nusprendė kitaip - pernai tai teko pripažinti ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tūkstančiams apgautų žmonių buvo grąžinta daugiau nei 24 mln. eurų santaupų, įmonės atgavo valstybės apdraustas sumas iki 100 tūkst. eurų. O lygiai taip pat apgauti „Snoro“ obligacijų savininkai (iki 2011 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta daugiau kaip 12 tūkst. sutarčių, jų vertė - apie 108 mln. eurų) liko „ant ledo“.

Parduoda ir moralę

Kas juos apgavo? Lietuvos bankas ir mūsų valdžia tvirtino, kad „Snoras“, platinęs valstybės nedraustus indėlių sertifikatus ir obligacijas. Tačiau kai žmonės kreipėsi į teismus, kad apgaulingos sutartys būtų pripažintos niekinėmis, nacionalizuotas, t.y. valstybiniu tapęs, bankas ir „Snoro“ kreditorių komitetas samdė brangius advokatus ir įrodinėjo, kad bankas nekaltas - kalti patys indėlininkai, pasigviešę didesnių palūkanų.

„Šita moralinė dilema - buvimas skirtingose barikadų pusėse ir perbėgimas iš vienos į kitą - rodo, kad žmonės už atlyginimą gali keisti savo moralines nuostatas. Gal jūs ir aš taip negalėtume, bet yra žmonių, kurie jaučiasi puikiai...“ - apgailestavo D.Arlauskas.

Priglobęs apgautų žmonių pinigus, valstybinis „Snoras“ šelpė valdžią: 2012 m. nuspręsta investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, ir bankas įsigijo beveik visą 600 mln. litų vertės 1 proc. pelningumo obligacijų emisiją - 591 mln. litų vertės. 2013 m. pradžioje dar įsigijo obligacijų už 48 mln. litų ir vekselių už beveik 10 mln. litų.

„Lygiai taip pat keista man buvo, kad, „Snorui“ tebeveikiant, kai kurie komerciniai bankai irgi pirko „Snoro“ indėlių sertifikatus, ir už didesnes sumas nei valstybės apdrausti 100 tūkst. eurų, - atkreipė dėmesį pašnekovas. - Vieno banko vadovo asmeniškai klausiau, kodėl rinkosi tokią rizikingą investiciją. Sako, kodėl nepirkti už gerus procentus. Jie iš žmonių surinko indėlius už 2 proc. palūkanų, o „Snoras“ davė 3,5 proc., taigi, nieko nedarydami jie uždirbo 1,5 proc. palūkanų. Nuo didelių sumų tikrai nemenki pinigai.“

Vietoj „Snoro“ valstybinis bankas

Kokia likimo ironija - valstybė sutraiškė „Snorą“, išparceliavo jo turtą, o po 5 metų ant to turto griuvėsių turi galimybių išaugti valstybinis komercinis bankas. Finansų specialistai, kurie nėra kategoriškai nusistatę prieš Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos siekį atkurti šalyje valstybinį banką, mano, kad racionaliausia būtų jį kurti Lietuvos pašto pagrindu. Ši valstybės valdoma bendrovė turi daugybę skyrių visoje Lietuvoje, tarp jų ir buvę „snoriukai“, kuriuos N.Kuperis Lietuvos paštui pardavė už 3,1 mln. litų (897 tūkst. eurų).

Pasak D.Arlausko, tai ne pirmas kartas, kai diskusijose apie valstybinį banką prisimenamas „Snoro“ turtas, - dėl bankroto nukentėjusio verslo atstovai siūlė jį kurti „Finastos“ pagrindu.

„Tuo metu nebuvo politinės valios to daryti. Bet šiandien visiškai pritarčiau, kad Lietuvos pašto pagrindu galima sukurti valstybinį banką, nes ir pats Lietuvos paštas jau virsta finansine institucija. Infrastruktūra gatava, patalpos yra, dirba arti žmonių - jokių problemų, - vertina D.Arlauskas.

Bronius GENZELIS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, nukentėjęs dėl „Snoro“ obligacijų:

„Snoras“ klastojo dokumentus. Ant obligacijų buvo parašyta, kad tai valstybės apdrausta, o paskui paaiškėjo, kad nedrausta. Ir Lietuvos bankas leido tokias klastotes platinti! Klausimas - ar kas nors dėl to buvo nubaustas? Niekas. Mūsų valdžia, nacionalizavusi banką, nesiėmė jokių veiksmų nukentėjusiems savo piliečiams apsaugoti.

Kitas klausimas - kiek metų dar mokėsime už „Snoro“ uždarymą? Manau, tai priklauso ir nuo įstatymų leidėjo. Turi būti nustatyta protingai - jei negali paimti turto, kur po visą pasaulį išmėtyta, už ką tada mokėti? Kodėl kai reikėjo pasikviesti administratorių iš užsienio, o pagal įstatymą buvo galima skirti tik Lietuvos įmonę, tai įstatymas buvo kaipmat pakeistas, niekam neįsigilinant, nesiaiškinant. Mūsų įstatymų leidėjams pasakė, kad reikia, ir jie nubalsavo. Čia du dalykai: viena - tai absoliutus dalies Seimo ir Vyriausybės nekompetentingumas, kita - tai tie, kurie naudojasi tuo nekompetentingumu.

Blogiausia, kad „Snoro“, paskui ir Ūkio banko griūtys padarė mus visus priklausomus nuo užsienio komercinių bankų. Daugiausia iš to laimėjo skandinavų bankai. Pirma, jiems neliko konkurentų, kitas dalykas - jiems atiteko indėlininkai, pastarųjų valstybės apdrausti pinigai atsidūrė skandinavų bankuose. O ką jie dabar su mumis išdarinėja... Aš moku už paslaugas tiesioginiu debetu, tai bankas nuskaičiuoja savo „dalį“ už kiekvieną operaciją. Bet palūkanų už sąskaitoje laikomus pinigus nemoka nė cento. Ir dar tas idiotiškas požiūris, kad, jeigu tu nori savo pinigus paimti grynaisiais, turi susimokėti už išgryninimą. Aš ne finansininkas, bet girdėjau, kad kitose šalyse tai nemokama.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

 


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (88)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRATYBOS: tvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, JAV ir Pietų Korėja pradėjo dideles jūrines pratybas prie Korėjos pusiasalio krantų.
  • AUKSAS: Estijoje vykusiame tarptautiniame graikų-romėnų imtynių turnyre visi trys varžybose dalyvavę mūsų šalies atletai iškovojo aukso medalius. Turnyro nugalėtojais tapo Joniškio visuomeninio imtynių sporto klubo „Kova“ auklėtiniai Benas Keršys, Martynas Muižys ir Ignas Paulavičius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kodėl įstatymai galioja ne visiems?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +8   +12 C

   +11  +13 C

 

   +10 +13 C

   +145  +18 C

  +15 +17 C

 

   +13 +14 C

    1-7 m/s

     1-6 m/s

 

      0-7 m/s

 

USD - 1.1803 PLN - 4.2378
RUB - 67.4780 CHF - 1.1514
GBP - 0.8875 NOK - 9.3133
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12