Bijote skristi lėktuvu? Statistika liudija, kad skrydis geležiniu paukščiu nėra toks pavojingas kaip kelionė automobiliu. Tikimybė pakliūti į nelaimingą reisą yra tokio mikroskopinio dydžio, kad kasdien skraidančio žmogaus gyvenimą reikėtų pailginti daugiau kaip 400 kartų. Tačiau susiruošus kelti sparnus kone kiekvieno keleivio tyko pavojus pamesti bagažą.
Skraidyti įgudę europiečiai visus savo daiktus stengiasi žūtbūt sutalpinti į didesnę rankinę ar kompaktišką krepšį, kad galėtų pasiimti daiktus į lėktuvo saloną ir jų nereikėtų patikėti bagažo skyriui. Jie žino – pamesto bagažo statistika Europoje vis dar kelia siaubą. Ypač kenčia tų reisų keleiviai, kurių maršrute reikia persėsti į kitą lėktuvą, o už bagažą atsakingi kelių bendrovių ir oro uostų atstovai. Tuomet net ir surastas lagaminas į šeimininko rankas gali grįžti „patikrintas“ ilgapirščių.
Lietuvių lagaminai jau „pakrikštyti“
Globalizacija pasaulį padarė „mažesniu“ ir labiau dinamišku, todėl natūralu, kad ir pats žmogus turi didelį poreikį nuolat judėti ir atsidurti įvairiose pasaulio vietose. Kelionės lėktuvu nebėra egzotika – net ir atokiausių Lietuvos kampelių gyventojams. Gera dalis lietuvių jau tvirtai mina Londono, Madrido, Dublino ar Oslo oro uostų slenksčius atvykę dirbti ar lankyti giminių, kiti tapo nuolatiniais poilsinių skrydžių į Hurgadą, Gran Kanariją ar Heraklioną keleiviais.
Be abejo, į lėktuvo saloną nepasiimsi metams suruoštos mantos ar visų kurortinio poilsio atributų. Tačiau itin vertingus daiktus rekomenduotina pasiimti į saloną – ar tai būtų brangus ausinukas, ar svarbūs dokumentai. Žinoma, kad neprisidarytum bereikalingų bėdų, būtina pasidomėti skrydžio taisyklėmis – jokių didesnių talpų su skysčiais ar aštrių daiktų. „Saloninis“ bagažas turi garantuoti, kad net pradingus pagrindiniam bagažui, žmogus neatsidurtų anekdotinėje ar visai beviltiškoje situacijoje.
Jei jau taip nutiko – svarbiausia nepanikuoti. Būtina kuo greičiau susirasti oro uoste skrydį organizavusios oro kompanijos atstovybę ir ją informuoti: pateikti bagažo kvitą, skrydžio registracijos pažymėjimą ir skundą ar pareiškimą apie įvykį. Jeigu pasitvirtintų blogiausias scenarijus – oro bendrovė privalės išmokėti kompensaciją, kurios maksimalus dydis gali būti 1000 eurų (apie 3500 litų).
Europos Sąjunga prieš pamestą bagažą
Vidutiniškai kasmet pamestų krepšių skaičius Europos Sąjungoje grėsmingai artėja prie 5 milijonų. Pavyzdžiui, 2008 metų duomenimis, 1000 ES oro uostų keleivių neteko vidutiniškai 14 lagaminų.
Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad šios problemos mastas yra didelis ir ją būtina spręsti kuriant naujas vieningas bagažo kontrolės taisykles. Kol kas aukšti Europos Sąjungos pareigūnai ragina oro bendroves dėti visas pastangas, kad sumažėtų žmonių nusivylimas dėl savo prarasto bagažo.
„Mūsų bendrovė keleiviui leidžia nemokamai skraidinti vieną registruoto bagažo vienetą iki 20 kilogramų ir 8 kilogramus rankinio, į saloną imamo, bagažo – todėl papildomai nelinkę mokėti keleiviai paprastai į kelionę ima tik pačius reikalingiausius daiktus“, – teigia pigius skrydžius organizuojančios lietuviškos bendrovės „Star1 Airlines“ atstovė Jūratė Rupšienė. Pasak jos, tai įpareigoja itin atsakingai ir operatyviai spręsti dingusio bagažo klausimus.
„Jei keleivis, atskridęs į oro uostą, pasigenda bagažo, jis turi kreiptis į mūsų bendrovės atstovus – antžeminio aptarnavimo agentus, kurių yra kiekviename oro uoste, ir užpildyti bagažo dingimo formą. Kai bagažo dingimo faktas užregistruojamas, mūsų partneriai, pasitelkdami specialias bagažo paieškos programas, kaip įmanoma greičiau stengiasi jį surasti ir pristatyti keleivio nurodytu adresu“, – aiškina J.Rupšienė.
Savarankiškai spręsti pamesto bagažo problemas bando ir oro uostai. Pavyzdžiui, viename didžiausių Europos Šipolio oro uoste netoli Amsterdamo jau įdiegta sekimo, transportavimo ir pakrovimo sistema, kuri stebės bagažo kelią visuose jo gabenimo etapuose. Krepšiai ir lagaminai sekami radijo dažniais, o juos prižiūri specialūs robotai.
Daug keliaujantys žmonės, o ypač oro uostų darbuotojai, kasdien susiduriantys su pamestu bagažu, spinduliuoja angeliška ramybe. Tačiau ginti savo teises reikia drąsiai, o visų svarbiausia – nesutrikti. Problema įsišaknijusi, tačiau dėl jos masto yra sukurta galybė precedentų. Sunku būtų patikėti, kad jūsų atvejis išskirtinis, todėl egzistuoja jums priimtiniausias sprendimo būdas, kurį privalo pasiūlyti oro bendrovė.
www.europosistorijos.lt
Selonija.lt
