Ilgiau nei savaitę tvyrantis šaltis ir toliau kiša koją bandantiems nuo jo apsisaugoti. Per tris praėjusias savaitgalio dienas buvo užfiksuota ne tik šalčiausia šio sezono para, bet ir dvigubai daugiau nei įprasta įvykusių nelaimių. Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai skubėjo gesinti 179 gaisrų.
Deja, ne visuose gaisruose sudegė tik žmonių daiktai. Kai kurie jų pareikalavo ir didžiausio turto - žmonių gyvybių. Savaitgalį liepsnose žuvo trys žmonės. Jonavos rajono Gūdžionių kaime nuosavame name kilo gaisras. Dar iki ugniagesių atvykimo kaimynai iš gaisro židinio išnešė senolį, tačiau atvykę medikai konstatavo jo mirtį. Ugniagesiai turėjo daug darbo gesindami ugnį, nes degė net stogas, o tas rodė, kad gaisras buvo užsitęsęs.
Sekmadienį ugniagesiai gavo pranešimą, kad Vilniuje Žemaitijos gatvėje dega sandėliukai. Atvykę ir užgesinę vieną iš sandėliukų viduje rado stipriai apdegusio vyro kūną. Manoma, kad sandėliuke, kuris buvo negyvenamas, prisiglaudęs benamis bandė šildytis. Stipriai apdegęs vyras neišgyveno.
Apie tai, kad spaudžiant šalčiams žmonės bando šildytis įvairiais ir dažnai netinkamais būdais, pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Vygando Kurkulio, galima spręsti iš to, jog dalis gaisrų kilo netipinėse vietose. „Šaltuoju metų laiku dažnai pasitaiko gaisrų pastogėse, palėpėse, esančiose šalia dūmtraukių. Jie arba perkaista, arba dėl jų nesandarumo byra žiežirbos, dėl kurių atsiranda gaisrai”, - nelaimių priežastis dėstė pašnekovas.
Kaip pasakojo departamento direktoriaus pavaduotojas, patalpa gali užsiliepsnoti dėl mažmožio, kurio žmonės nesureikšmina. „Dažnai gaisrai kyla dėl bandymo šildytis lovose ar prie lovų. Gerai, jei didelės žalos butui ar gyvenamajai vietai liepsna nespėja padaryti, bet sudega prie lovos esantys daiktai”, - palyginti menkus ugnies padarinius pristatė V.Kurkulis.
Dar vienas šaltajam sezonui būdingas gaisro židinys yra negyvenamosios patalpos, kurios žiemą tampa prieglobsčiu benamiams. „Žmonės, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, bando šildytis. Deja, šį savaitgalį dėl neatsargumo žuvo žmogus”, - prisiminė V.Kurkulis.
Neatsakingai ir neapgalvotai žmonės elgiasi, pasak departamento direktoriaus pavaduotojo, bandydami atšildyti automobilius, dėl to kyla kone daugiausia gaisrų. „Automobiliai dega dažnai, tačiau šį savaitgalį tokių gaisrų buvo daugiau nei įprastai. Pas vieną ūkininką sudegė net penki automobiliai uždaroje patalpoje. O pavieniai automobiliai išdegė dėl kuro tiekimo sistemos, bandymo netinkamai šildyti arba sušildyti automobilį”, - nelaimių priežastis pristatė pašnekovas.
Patarimai
Negalima palikti šildymo ir kūrenimo prietaisų be priežiūros. Būtina stebėti, kad jie neperkaistų.
Automobilio negalima atšildyti tokiais būdais, kurių nėra nurodęs gamintojas. Atviros liepsnos ir elektriniai šildytuvai nėra pritaikyti šildyti automobiliui.
Kol tvyro dideli šalčiai, negalima palikti vaikų be priežiūros, nes likę vieni namie iš smalsumo ar norėdami pasišildyti jie gali sukelti gaisrus ir nukentėti patys.
Būtina stebėti, ar nekaista elektros prietaisų instaliacija, negalima naudoti papildomų kaištukų vien tam, kad saugikliai neišsijunginėtų, nes jie tam ir skirti, kad apsaugotų nuo gaisro pavojaus.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
