Neblaivius vairuotojus gaudo, o apsvaigusius?

Narkotinių medžiagų kontrolei - per mažas dėmesys

Pokalbį S.Brundza pradėjo pusiau retoriniu klausimu apie apsvaigusių asmenų keliamą pavojų.

„Kur pavojingesnis apsvaigęs žmogus - namuose, įkalinimo įstaigoje ar prie automobilio vairo? Tikėtina, kad prie vairo, nes čia jis kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tik problema, kad neblaivius vairuotojus mūsų pareigūnai išmoko gaudyti, o apsvaigusių nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų - ne. Tai puikiai atsispindi ir pačios policijos teikiamose ataskaitose - dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykusių eismo įvykių ar žuvusių žmonių skaičiai nurodomi, o grafose „Dėl apsvaigusių vairuotojų“ puikuojasi nuliai. Ir tikrai ne todėl, kad Lietuva - Marijos žemė ir žmonės čia nevartoja narkotikų,“ - pastebėjimais dalinosi pašnekovas.

Palyginimui, Vokietijoje kasmet sulaikoma apie 150 tūkst. - 190 tūkst. nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų apsvaigusių vairuotojų. Lietuvoje tokių yra gerokai mažiau, nes mažesnė pati šalis, tačiau žvelgiant į procentus ir įvertinus šiaip su narkotikais sulaikomų asmenų skaičių, galima teigti, kad pastarųjų vartojimas mūsų krašte išplitęs panašiai kaip ir Vakaruose, tad ir apsvaigusių vairuotojų turėtų būti ne mažiau.

„O jų, kaip matome, nėra. Net įvykus eismo įvykiui, labai paprasta įrodyti, kad asmuo buvo neblaivus, tačiau beveik neįmanoma įrodyti, kad jis vartojo narkotikus. Tiksliau, prieš keletą metų tai pavykdavo nustatyti ir įrodyti, o dabar - ne. 2013 m. policijos pareigūnai nustatė 143 nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų apsvaigusius vairuotojus, 2014 m. tokių buvo 126. 2013 m. dėl jų kaltės įvyko 21 eismo įvykis, 2014 m. - 17-a. Žiūrint 2018 ar 2019 m. statistiką matome, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityje daugybės įvykių kaltininkais buvo neblaivūs vairuotojai, tačiau nė vienas incidentas esą neįvyko dėl apsvaigusio vairuotojo kaltės. Keistoka situacija, kurią toleruoja ir Lietuvos teisės aktai. Net Lietuvos Aukščiausias Teismas linkęs nepastebėti būtent tokių nusižengimų, nors tai prieštarauja Europos Parlamento ir tarybos direktyvai“, - pokyčius vardino S.Brundza.

Minėtoje direktyvoje aiškiai parašyta, kad „vairuotojo pažymėjimai neišduodami ar neatnaujinami asmenims, priklausantiems nuo alkoholio, psichotropinių medžiagų arba tuo piktnaudžiaujantiems“.

„Nors direktyva turi galioti ir Lietuvoje, valdžia šio punkto nepaiso. Neblaivus asmuo prarado vairuotojo pažymėjimą, palaukė metus, išklausė kursus, atėjo į Priklausomybės ligų centrą (PLC) ir gavo, be jokio patikrinimo, pažymą, kad jis nėra alkoholikas ir vėl gali vairuoti. Iki kito karto. O tada viskas kartojasi iš naujo. Apie apsvaigusius nuo narkotikų išvis niekas nekalba, - neatitikimus europinei tvarkai vardino ekspertas. - PLC turi savo įskaitas, tačiau ta informacija su policijos pareigūnais nesidalina. Šie atsako tuo pačiu. Situacija pasikeistų, jeigu, tarkim, tris kartus neblaivus ar vieną kartą nuo narkotikų apsvaigęs įkliuvęs asmuo ne tik gautų baudą, bet informacija apie jį policija perduotų PLC. Tuomet gauti ar atgauti vairuotojo pažymėjimą nebūtų taip paprasta, nes tektų gerokai rimčiau įrodinėti, kad asmuo nepiktnaudžiauja alkoholiu ir nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tikėtina, tuomet dažnas vairuotojas pagalvotų - ar tikrai verta rizikuoti?“

Praverstų, S.Brundzos teigimu, policininkams ir medikų pagalba.

„Neblaivumą galima nustatyti alkotesteriu. O kaip įvertinti, ar žmogus yra apsvaigęs? Pareigūnai, nors teigiama, kad ir specialiai apmokomi, to gali ir nepastebėti, tačiau tikrai pastebės medikai. Tokiu atveju vienkartiniais testeriais galima tiek vietoje patikrinti, ar ant drabužių, rankų ar automobilio vairo yra likę narkotikų pėdsakų, tiek, esant rimtesniam įtarimui, vežti į ligoninę ir atlikti išsamius tyrimus. Narkotikai organizme išsilaiko pakankamai ilgai, kad būtų galima užtikti jų pėdsakus. Kad sistema veiktų efektyviai, tokie asmenys turėtų būti ne tik sulaikomi, bet ir traukiami atsakomybėn. Kol to nebus, kol bus toleruojami girtaujantys vairuotojai, o vartojantys narkotikus išvis galės jaustis saugūs. Tačiau suagūs nesijaus visi kiti eismo dalyviai“, - pastebėjo ekspertas.

Jis apgailestavo, kad švaistydama pinigus įvairiems projektams, valdžia vis jų neranda žmonių saugumo priemonėms.

„Ne kartą raginau politikus skirti daugiau dėmesio kovai su apsvaigusiais asmenimis keliuose. Deja. Tam esą reikia specialiai dresiruotų šunų, o šiems vežioti - specialių automobilių, tačiau viskam trūksta lėšų, todėl šiandien tokie šunys naudojami kalėjimuose, tačiau gatvėse jų nesimato. Užtat paskui, kai tenka remontuoti apsvaigusių vairuotojų išgriautus stulpus ar paviljonus, lėšų staiga atsiranda. Apie žmonių aukas šiuo atveju išvis nekalbu, nes žmogaus gyvybė yra neįkainojama. Tik, panašu, valdžia tai kartais pamiršta“, - optimizmu netryško visą gyvenimą automobilizmui atidavęs S.Brundza.

Apsvaigę avarijų nedaro?

Policijos atstovai nenorėjo sutikti su S.Brundzos pastebėjimais. Jų teigimu, 2019 m. sausio-lapkričio mėn. nustatyta 117 nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių ir transporto priemones vairavusių asmenų.

Tiesa, tų pačių pareigūnų teigimu, 2018 m. buvo užfiksuoti 4 eismo įvykiai (sužeisti 7 žmonės), kuriuos sukėlė apsvaigę asmenys, o vienuolika 2019 m. mėnesių panašių incidentų fiksuota nebuvo.

Nepaisant to, policijos pareigūnams yra rengiami mokymai, kuriuose aiškinama, kaip atpažinti asmenis, kurie gali būti apsvaigę nuo narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pasak policijos atstovų, pareigūnai turi ir, esant reikalui, naudoja greitą tyrimo priemonę (testą) narkotinėms medžiagoms nustatyti. Nors čia paliekama tam tikra spraga - testas atliekamas tik gavus asmens sutikimą.

Testui parodžius teigiamą rezultatą, jis saugomas kartu su administracinio nusižengimo protokolu ar kitu procesiniu dokumentu. Pareigūnas, pagrįstai įtaręs, kad asmuo apsvaigęs, gali jam žodžiu paaiškinti, kad jis bus pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Gali, tik sprendžiant iš statistikos, tai daro retai.

Poveikis skirtingas, bet yra visada

Apsinuodijimų informacijos biuro gydytojas toksikogolas Linas Zdanavičius atkreipė dėmesį į tai, kad „įprastus“ narkotikus - „žolę“, kokainą, LSD - gatvėse keičia neaiškūs mišiniai su nenuspėjamu šalutiniu poveikiu.

„Kaip jie paveiks žmogaus organizmą, kartais sunku ir prognozuoti, o „tradicinių“ poveikis yra labiau „standartinis“. Narkotinių medžiagų yra daug ir įvairių, tačiau sąlyginai jas galima suskirstyti į slopinančias ir stimuliuojančias. Pirmosios veikia raminančiai, antrosios skatina žmones daug judėti. Paveikti narkotikų jie gali pradėti mostaguoti rankomis, greitai kalbėti, išsiplečia vyzdžiai, gali sustiprėti prakaitavimas ar prasidėti haliucinacijos. Žmogui gali pasirodyti, kad jis važiuoja, nors tuo metu stovi vietoje. Arba, jeigu važiuoja, kad skrenda kosminiu laivu, ar išvis gali pradėti „plaukti“, nes smegenys pasiųs signalą, kad jis yra po vandeniu. Jeigu jis tuo metu sėdės prie vairo, nesunku prognozuoti, kuo visa tai pasibaigs. Aišku, poveikis, priklausomai nuo suvartotos dozės ir vartojimo dažnumo, yra individualus, tačiau jį būtų galima palyginti su alkoholio vartojimu - žmogui atrodo, kad jis nėra apsvaigęs, tačiau akivaizdžiai susilpnėja pastabumas, sunkiau suvokiama aplinka, sutrinka judesių koordinacija“, - pasakojo medikas.

Pasak L.Zdanavičiaus, būtent todėl JAV kelių policijos pareigūnai, kilus įtarimui, tikrina ne vairuotojo blaivumą, o prašo jo eiti tiesia linija.

„Jeigu žmogus bus vartojęs narkotikų, jo vestibiuliarinis aparatas veiks ne taip, kaip priklauso, todėl tiesiai jis nepaeis. Neįveikus šio testo, atsiras rimtas pagrindas nuodugniam patikrinimui. Kiek laiko narkotikai išsilaiko organizme, lemia medžiagų savybės ir vartojimo trukmė, tačiau, tarkim, „žolės“ pėdsakų galima rasti ir praėjus mėnesiui nuo jos vartojimo, tad nuslėpti šį faktą nuo pareigūnų būtų ganėtinai sudėtinga“, - reziumavo medikas.