Svarbiausias Lietuvos asmens duomenų saugotojas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas apimtas nežinios. Netrukus bus dveji metai, kai jis negali apsispręsti, ar brakonieriavimas yra toks didelis nusikaltimas, kad brakonieriaus pavardę vertėtų skelbti internete. Direktoriui apsispręsti nepadėjo nė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Nežinios apimtas ir didelis būrys šalies aplinkosaugininkų, kurie taip pat nežino, kaip jiems derėtų elgtis su brakonieriais.

Sugraudino brakonierius

Tokioje padėtyje VDAI atsidūrė po to, kai jai pasiskundė brakonieriavęs panevėžietis R.J. Vyras miškininkams įkliuvo neteisėtai nušovęs šerną, buvo nubaustas, o jo pavardė atsidūrė urėdijos tinklalapyje.
Susigėdęs ir pasipiktinęs, kad jo pavardė iškilo viešumon, brakonierius pasiskundė asmens duomenų saugotojams. Šie Panevėžio miškų urėdui Daugirdui Lukoševičiui surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą ir skyrė baudą. Už neteisėtą R.J. asmens duomenų paskelbimą.

VDAI darbuotojų neįtikino miškininkų paaiškinimas, kad, skelbdami internete brakonieriaus pavardę, jie bandė ir bando kovoti su pavojingą mastą pasiekusiomis neteisėtomis medžioklėmis ir ginti viešąjį interesą.
D.Lukoševičius VDAI sprendimą apskundė teismui.

Teismai apgynė urėdą

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Navardauskis nusprendė, kad urėdija, paviešindama brakonieriaus pavardę, teisėtai gynė viešąjį interesą. Todėl teismas VDAI paskirtą administracinę baudą panaikino.

Tačiau Panevėžio teismo sprendimas VDAI neįtikino. Inspekcija sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Inspekcijos direktorius A.Kunčinas „Respublikai“ aiškino, kad tokiu būdu inspekcija vykdo Asmens duomenų apsaugos įstatymą. Jis galbūt ir sutiktų, kad brakonierių pavardžių skelbimas yra puiki nusikaltimų prevencija. Tačiau tai esanti pažeidimui neadekvati bausmė. Esą šitaip asmuo nubaudžiamas dukart: vieną kartą sumokėdamas baudą, kitąkart - kai apie jo veiklą skelbiama internete.

Direktorius manė esąs teisus bausdamas urėdą, bet čia pat sakė, kad savo teisumą dar pasitikrins LVAT. Esą jeigu šis teismas nuspręs, kad urėdas nubaustas neteisėtai, ateityje inspekcija tuo ir vadovausis nebesaugodama brakonierių privatumo.

Bemaž metus laukusi, inspekcija pagaliau gavo LVAT nutartį. Inspekcijos skundas atmestas. Paliktas galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo urėdui bauda panaikinta.

Neaišku nei vieniems, nei kitiems

„Nuo to man aiškumo daugiau neatsirado“, - perskaitę nutartį „Respublikai“ prisipažino išteisinti miškininkai. Urėdas išteisintas dėl to, kad brakonieriaus pavardę paskelbė ne pats urėdas, o ryšių su visuomene atstovė, beje, esanti urėdo žmona. Suprask, jeigu urėdas būtų prisipažinęs, kad jis žmonai liepė skelbti brakonieriaus pavardę, ko gero, LVAT būtų pasižiūrėjęs kitaip.

Po tokios nutarties urėdijos darbuotojai sako manantys, kad teks brakonierius „įslaptinti“.

Na, o kaip, gavusi nutartį, nuo šiol elgsis VDAI?

Inspekcijos direktorius A.Kunčinas nenorėjo leistis į platesnes diskusijas. Jis prisipažino, kad inspekcija kreipėsi į tą patį teismą prašydama atnaujinti bylos nagrinėjimą. Kokiais motyvais? Šitai direktorius laiko paslaptyje.

Internetas - per didelė blogybė

- Ar ne todėl prašote teismo procesą atnaujinti, kad nežinote, kaip derėtų elgtis su brakonieriais? - „Respublika“ paklausė VDAI direktoriaus A.KUNČINO.

- Ten buvo priimtas sprendimas ne turinio prasme, o tik dėl to, kam tenka atsakomybė. Turinio prasme į tą klausimą neatsakė. Teismas nepriėmė sprendimo, kaip turėtų būti. O mes norime, kad būtų priimtas sprendimas, kuriuo mes galėtume vadovautis.

- Jūs esate minėjęs, kad už tą patį bausti dukart nederėtų.

- Jeigu viešasis interesas nėra svarbiau negu asmens privatumas. Aš esu minėjęs teismo sprendimą dėl to, kad policija pradėjo viešinti neblaivių vairuotojų duomenis. Mes manėme, kad tai yra privatumo pažeidimas. Tačiau teismas priėmė sprendimą, kad viešasis interesas šiuo atveju yra svarbiau negu privatumo pažeidimas. Tai tokio teismo sprendimo mes ir laikomės dabar.

- O jeigu teismas, tarkime, nubaudė smurtautoją šeimoje, ar galima skelbti smurtautojo pavardę? Kas šiuo atveju svarbiau - viešasis interesas ar smurtautojo privatumas?

- Spauda turi teisę aprašyti teismo procesą ir kas buvo nubaustas. Kadangi jis yra nubaustas, vadinasi, pripažintas kaltu. Kažkada ir apie policiją buvo kalba, kad sulaikytų neblaivių asmenų duomenis skelbė interneto svetainėje. Skelbimas interneto svetainėje yra didesnis privatumo pažeidimas negu parašymas žiniasklaidoje.

- Jūs įsitikinęs, kad asmens duomenų skelbimas internete yra didesnis privatumo pažeidimas nei skelbimas laikraštyje?

- Atleiskite, laikraštis po dešimties metų supus, sudūlės ir jo nebeliks. O kas patenka į internetą, tas patenka jau visam laikui ir po ilgų metų jo vaikai, anūkai galės pažiūrėti ir vaikai galės prikaišioti, kad buvo tas ir tas.

- Internete jau po trijų dienų sunkoka pamatyti skelbtą informaciją.

- Paieškos sistemos per kelias sekundes gali jums surasti informaciją, kas buvo paskelbta internete. Iki galo nesutariama, kas tai yra internetas - ar žiniasklaida, ar kažkas. Jo problema yra tai, kad kažkas apie kažką parašo, patenka į internetą, tai gal ima sakyti, kad tai yra visiems laikams. Galimos tam tikros programos, kurios išnaikintų, bet niekas to nedaro, nes brangiai kainuoja. Man tenka būti Europos Komisijos darbo grupės posėdžiuose, tai ten svarstomas toks reikalavimas, kad, pavyzdžiui, jeigu aš manau, kad duomenys apie mane yra neteisingi, aš turiu teisę iš „Google“ paprašyti, kad tuos duomenis jie sunaikintų. Bet kiek praktika rodo, tuos kreipimusis, kadangi bazės yra Jungtinėse Valstijose, realizuoti labai sudėtinga. O baudžiamojoje byloje, jeigu žmogus yra nubaustas, teismo sprendimas yra priimtas tuo klausimu, įsiteisėjęs ar neįsiteisėjęs, jis yra pripažintas kaltu, tai skelbti, be jokios abejonės, yra galima.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"