Žmonės iš karo zonos diktuos savo taisykles

Integracija trumpės

Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje suburta darbo grupė pabėgėlių integracijos problemoms spręsti surikiavo būtiniausius namų darbus, kuriuos Lietuva privalo atlikti, kad priimti svetimšalius būtų pasiruošta tinkamai.

Netikėtai daugiau kaip tris kartus išaugęs numatytas pabėgėlių skaičius neišgąsdino. Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, tokia prielaida buvo svarstoma ir dėl viso pikto buvo rengiamasi priimti apie tūkstantį žmonių. Prielaidos išsipildė su kaupu - šią savaitę Vyriausybė sutiko priimti 1105 pabėgėlius. Vakar tam pritarė ir Seimo komitetai.

„Šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje užimta apie 30 vietų. Mes iškeldinome į geresnes patalpas šalia centro esančių socialinės globos namų asmenims, turintiems psichikos negalią, globotinius, pastatas remontuojamas, ir netrukus turėsime pakankamai vietos priimti iki 160 pabėgėlių, - sakė viceministras. - Taip pat siūlysime keisti pirminę integraciją reglamentuojančius teisės aktus ir trumpinti integracijos laikotarpį iki 3 mėnesių, kai šiuo metu jis siekia 6-12 mėnesių. Manome, kad reikės intensyvinti lietuvių kalbos mokymą, visuomenės pažinimo kursus - reikės ir daugiau darbuotojų.“

Šiek tiek nerimo yra dėl vertėjų - jų paslaugos labai brangios, o jeigu atvykėliai nesusikalbės angliškai, teks ieškoti arabų kalbos specialistų, kurių šalyje nėra daug.

„Ši problema gali kilti tik pačioje pradžioje, mūsų patirtis rodo, kad greičiausiai lietuvių kalbos išmoksta vaikai, net ir darželinukai - gražu žiūrėti, kai jie tampa vertėjais ir padeda tėvams išsiaiškinti įvairius dalykus, bendrauti su centro darbuotojais“, - sakė viceministras.

ES paramos neužteks

Anot A.Šešelgio, esama gerų žinių, kad EK ketina koreguoti išmokų dydį: šiandien nustatyta 6 tūkst. eurų išmoka už kiekvieną iš Italijos ir Graikijos perkeliamą užsienietį greičiausiai didės, o už 30 asmenų, kurie bus perkeliami iš trečiųjų šalių, bus mokama po 10 tūkst. eurų.

„Yra galimybė gauti daugiau kaip 6 mln. eurų kompensaciją, o pakeitus sąlygas dėl avansinio mokėjimo jau 2016 m. I ketvirtį gaunamas avansas turėtų sudaryti apie 2,42 mln. eurų, - skaičiavo A.Šešelgis. - Tačiau valstybei taip pat teks prisidėti prie pabėgėlių integracijos galbūt apie 1 mln. eurų, priklausomai nuo to, kokie bus asmenys - nėščios moterys, vaikai, neįgalieji, nes jų poreikiai skirtingi, skiriasi ir išmokų dydžiai.“

Po 3 mėn. pirminės integracijos pabėgėliai bus perkeliami į savivaldybes, kuriose bus pasirūpinta jų būstu ir užimtumu. Kol kas savivaldybėse tvyro nežinia, nebijantys priimti svetimšalių pareiškė tik Akmenės ir Visagino merai.

„Tokie pasiūlymai sveikintini, bet pabėgėlių integracija neapsiriboja vien gyvenamosios vietos suradimu - jiems reikia pasiūlyti darbo vietas, nes žmonės gali integruotis tik gaudami darbo pajamas, patys kabindamiesi į gyvenimą, - teigė A.Šešelgis. - Jeigu jie pradės turėti darbo pajamų ir išsilaikys patys, be pašalpų, lietuvių kalbos mokymas vis tiek bus nemokamas - 78 mėnesių kursai bus finansuojami iš ES pinigų ir jie privalės juos lankyti.“

Kita vertus, viceministras atkreipia dėmesį, kad Lietuva tiems žmonėms - ne kalėjimas, turėdami prieglobstį mūsų šalyje, jie gali laisvai judėti po visą Šengeno erdvę. Mat leidimai gyventi Lietuvoje suteikia teisę 90 dienų per 180 dienų laikotarpį keliauti po kitas ES valstybes, tik apsigyventi ten nesuteikia teisės.

„Bet mes jų nesulaikysime, jeigu jie, per kelis mėnesius nusiraminę, užsigydę karo padarytas žaizdas, susisieks su kitose, turtingesnėse ES šalyse gyvenančiais savo giminėmis ar tautiečiais, važiuos pas juos“, - mano A.Šešelgis.

Žmonės reaguoja jautriau

Lietuvoje naują gyvenimą kurti bandančių pabėgėlių integravimu besirūpinančio Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programų vadovė Ilma Skuodienė teigė, kad vos paskelbus internetiniame puslapyje kvietimą žmonėms, norintiems padėti atvyksiantiems sirams pabėgėliams, per keletą dienų atsiliepė nemažai geranoriškai nusiteikusių žmonių.

„Vieni pasiūlė laisvą butą Vilniuje, kiti sako turintys sodybą, kurioje galėtų gyventi pabėgėlių šeima ir t.t. Dabar rengiame bendrą duomenų bazę, kad jiems atvykus būtų galima rinktis optimalius variantus, - sakė I.Skuodienė. - Žmonės tampa jautresni pabėgėlių klausimu, bet tikisi, kad tai iš tiesų bus žmonės, kurie ieško prieglobsčio nuo karo ir žudynių, o ne ekonominiai migrantai. Baimės dar yra, bet, manau, tai dėl informacijos trūkumo. Mes visi bijome to, ko nežinome ir nepažįstame. Tie, kas sako, kad nenori turėti kaimyno pabėgėlio, greičiausiai niekada gyvenime nebuvo tokio žmogaus sutikę.“

„Caritas“ globoja 3 šeimas, pabėgusias iš Irako. Jie yra krikščionys, tad dar iki atvykstant atsirado savanorių, pasiryžusių pagelbėti bendro tikėjimo žmonėms integruotis Lietuvoje.

„Padėti tautiečiams pasisiūlė ir vienas jau senokai Lietuvoje gyvenantis irakietis, jis padėjo susikalbėti arabiškai, nes anglų kalbą šiek tiek mokėjo tik vienas iš šeimos narių“, - sakė I.Skuodienė.

Paklausta, ar Lietuvą pasirinkę svetimšaliai lengvai čia integruojasi, tvirtino, kad viskas priklauso nuo pačių žmonių.

„Minėjau Irako pilietį, kuris gyvena ir dirba Lietuvoje jau keletą metų, daugiau kaip 5 metus gyvena kelios šeimos iš Eritrėjos - jie visi dirba. Svarbiausi rodikliai oriam gyvenimui ir yra kalbos vartojimas ir darbas, - akcentavo ji. - Sirų Lietuvoje nėra tiek, kad būtų galima vertinti, ar jie lengvai integruojasi. Sunku pasakyti, kaip jiems seksis, kol nežinome, kas jie, kokios jų profesijos. Gali būti visai neraštingų žmonių, bet gali būti ir gydytojų ar mokytojų.“

Baiminasi konfliktų

Šalia Pabėgėlių priėmimo centro gyvenančių žmonių nuomonė apie svetimšalių integraciją ne tokia optimistinė. Bendruomenės „Ruklietis“ pirmininkė Dovilė Survilaitė „Vakaro žinioms“ sakė, kad šiandien arabų pabėgėlių laukimas žmonėms kelia didelį nerimą, nes jie prisimena karčią patirtį iš tų laikų, kai centre gyveno būriai čečėnų ir afganų.

„Dabar ten gyventojai ramesni, tačiau bendravimas su Ruklos nuolatiniais gyventojais nevyksta - neturime bendrų projektų, jokių iniciatyvų, - pripažino D.Survilaitė. - Matyt, per daug skirtingų kultūrų žmonės esame, trukdo kalbos barjeras, be to, centro gyventojai nuolat keičiasi, pabūna kelis mėnesius ir išvyksta į kitas savivaldybes ar į užsienį.“

Bendruomenės pirmininkei antrino ir ilgametis Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis.

„Lietuviai yra tolerantiška tauta, ir 20-30 centro gyventojų mums problemų nedaro, bet kai jų bus 150... Žinau, ko laukti, nes viena musulmonų banga jau pro mus praėjo, bet dabar jų bus daug daugiau. Mes nepasirengę tokiam didžiuliam pabėgėlių būriui“, - įsitikinęs seniūnas.

Pabėgėlių centro gyventojai palikti jo patalpas ir laisvai vaikštinėti gali net 72 valandas. Esą yra buvę daugybė atvejų, kai „svečiai“ „patikrina“ gyventojų daržus ir šiltnamius, tarp vietos jaunimo ir pabėgėlių yra kilę konfliktų, muštynių.

„Pas mus ir taip socialinė terpė labai sudėtinga - trečdalis būsto yra socialinis, rizikos šeimų čia yra daugiau negu visame Jonavos mieste. O kai šią negatyvią socia-linę terpę dar papildys 150 karšto būdo pietiečių, musulmonų, turiu rimtą pagrindą įtarti, kad bėdų neišvengsime“, - nuogąstavo G.Jasiulionis ir piktinosi, kad miestelyje prieš keletą metų buvo panaikinta policijos nuovada.

Nuovados atkūrimą gyventojai laiko svarbiausiu darbu, kurį valdžia turi padaryti prieš atvykstant pabėgėlių armijai. Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis yra žadėjęs, kad Rukloje bus sustiprintas patruliavimas, atvyks policijos pareigūnai iš Jonavos ir net Kauno, bet gyventojai nelinkę tikėti pažadais. Jau surinkta daugiau kaip 1000 gyventojų parašų, kad policija Rukloje dirbtų dieną ir naktį.

„Geranoriškumas yra puikus dalykas, bet kai atvyks žmonės iš karo zonos, su savomis taisyklėmis, ir jų bus daug, jie ims diktuoti savo sąlygas. Turime to neleisti ir būti pasiruošę juos sutramdyti. Negaliu kalbėti už valdžią, bet manau, kad jeigu mes ištiesiame pagalbos ranką, tai reiškia, kad kviečiame į svečius, bet neleisime lipti sau ant galvos“, - įsitikinęs G.Jasiulionis.


Rolandas PAKSAS, europarlamentaras:

Pabėgėlių problema sprendžiama ne iš to galo. Dabar visoms skurdžiausioms pasaulio valstybėms iš Europos pasiųstas signalas - jus priima, suteikia nemokamą sveikatos apsaugą, duoda kur gyventi, nereikalauja dirbti, leidžia išpažinti savo religiją, moko savo kalbos... Tai yra ne kas kita, kaip Pandoros skrynios atidarymas. Per metus pabėgėlių srautas išaugo 11 kartų, vien musulmonų pasaulyje yra 2 mlrd., o kitose valstybėse varguolių yra antra tiek. Ar mes norime susprogdinti Europą?

ES galvos jau seniai turėjo inicijuoti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir siekti, kad „karštuose“ taškuose baigtųsi konfliktai, kad liautųsi bombarduoti, o kita ranka teikti humanitarinę pagalbą. Atsakingi už tuos konfliktus ne vien tik europiečiai  - karo pabėgėlius turėtų pasidalyti ir turtingi arabai, ir JAV, ir Kanada. O mūsų namų darbai turi būti ne langus apleistose fermose įstatyti ir išdalyti atvykėliams visus socialinius būstus, bet baigti vieną kartą tuos žaidimus su nuomonių pasisakymais dėl solidarumo ir nusistatyti vieną tvirtą poziciją. Ne vienas ar kitas ministras ar Seimo komiteto pirmininkas, o visas Seimas turi apsispręsti dėl migrantų. Kitaip po mėnesio atvykėlių bus ne 1000, o 2000, o po 10 mėnesių - gal ir 10 tūkst.

Iš kur tokios absurdiškos idėjos, kad vaikų darželiuose prireiks arabų kalbos? Tai gal dar jiems ir mečečių pristatykim? Mano galva, svečiai turi gerbti šeimininkus ir gyventi pagal jų tradicijas ir taisykles. Kitokiu atveju jie jau nebe svečiai.

Mūsų verslininkai irgi džiūgauja, nes tikisi sulaukti pigios darbo jėgos, bet tai - saviapgaulė. Taip, yra tautų, kurios nuo ryto iki vakaro pigiai dirba, pavyzdžiui, kinai ar vietnamiečiai, bet didelė dalis į Europą plūstančių žmonių nieko nedirba, tik „stumdo“ narkotikus gatvėse, reketuoja... Neduok Dieve, kad prie kiekvieno tokio verslininko, kuris dabar taip džiugiai ploja katučių, namų prireiktų statyti aukštą tvorą su elektros įtampa.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“