Žmonės dirbs iki mirties

Sprendžia problemas

Kai 2011-aisiais po metus trukusios diskusijos Seime pagaliau buvo priimtas pensinio amžiaus ilginimo iki 65 metų projektas, vyresnio amžiaus žmonės spjaudėsi ir peikė vykdomą valdžios politiką. Pagal projektą pensinis amžius laipsniškai pradėtas ilginti nuo 2012 metų sausio - moterims keturiais mėnesiais per metus, vyrams - dviem mėnesiais per metus, kol pasieks nustatytą senatvės pensijos amžių - 65 metus. Viskas susilygins 2026-aisiais.

Tačiau garantuoti, kad tada, o gal net ir anksčiau neatsiras entuziastų dar labiau ilginti pensinį amžių, niekas negali. Nors Lietuvos politinėje arenoje kol kas negirdėti apie tai nė puse lūpų, vokiečiai jau ištraukė tokį siūlymą iš stalčiaus. Vokietijai, norinčiai išspręsti panašias į mūsų demografines problemas, pensiją gyventojams tektų mokėti nuo 76 metų. Kol kas planuojama pensinį amžių iki 2030 metų pailginti iki 67 metų.

Taupo pensijų sąskaita

Tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje tokia pensijų politika vykdoma taupymo sumetimais. 2012-aisiais „Sodra“ gyrėsi, kad sutaupė beveik 5 mln. litų, o 2013 metais - apie 10 mln. litų. Ir visa tai tik dėl pailginto pensinio amžiaus.

Dar vienas skaičius, rodantis sutaupymą dėl pensinio amžiaus ilginimo, - tai senatvės pensijų gavėjų skaičius. 2014 metų gegužę jų buvo 596,5 tūkst., 2013 metų - 596,9 tūkst., 2012 metų - 597,6, 2011-ųjų gegužę - 599,7 tūkst.

„Būtų galima įtarti, kad jų mažėja dėl didesnio pensinio amžiaus. Kita vertus, jie galėjo nuspręsti tiesiog ilgiau padirbėti ir nebūtų išėję į pensiją, net jei būtų galėję. Dar galėjo būti, kad tiesiog didėja gyventojų mirštamumas“, - komentavo „Sodros“ atstovas Martynas Žilionis.

Jo teigimu, pensijų gavėjų nuo 2011 metų sumažėjo 3,2 tūkst. Vidutiniškai po 1 tūkst. per metus.

„Jei skaičiuosime pagal vidutinę pensiją - 830 litų ir tarsime, kad visas tas tūkstantis būtų galėjęs gauti pensiją nuo metų pradžios, tai maksimalus sutaupymas yra 9,96 mln. litų. Taigi 10 mln. maksimaliai per pirmus metus. Tuomet antrais metais būtų tie patys 10 mln. litų plius dar 10 mln. litų už kitus naujus pensininkus“, - aiškino M.Žilionis.

Didelis mirtingumas

Šiaip ar taip, žmogaus sveikata ne pinigais matuojama, o darbas darbui nelygus. Tad daugelis supranta, kad poilsio laiko gali ir nesulaukti. Tai įprasmina ir renkama statistika. Šiuo metu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 73,98 metų - moterys gyvena vidutiniškai iki 79,45, o vyrai iki 68,39 metų.

Iš tūkstančio gyventojų 65-69 metų grupėje miršta 23,3, 70-74 metų grupėje - 30,9, 75-79 metų - 46,3. Vyresnio amžiaus grupėse skaičiai dvigubėja.

Nieko nesutaupo

Gerontologė, neurologė Vaineta Valeikienė teigė, kad konkretaus amžiaus, nuo kada žmogus yra nebepajėgus atlikti tam tikrus veiksmus, reikalingus jo darbo vietoje, nėra.

„Yra specialistų, kurie gali ilgai dirbti, tačiau pritaikyti tokią praktiką visiems negalima. Čia priklauso nuo žmogaus profesijos, pavyzdžiui, aktorių įsivaizduoju ir vyresnio amžiaus, juk yra visokių vaidmenų, bet statybininko tai niekaip“, - aiškino medikė.

Pagrindinis dalykas, lemiantis, kodėl žmonės nebegali dirbti, yra ligos, kurių su metais atsiranda vis daugiau ir retas nuo jų išsisuka.

„Lėtinėmis ligomis žmonės pradeda sirgti nuo 50 metų, o ties 60-mečiu jau turi ir kelias tokias ligas. Tada jau išryškėja antrojo tipo diabetas, kraujotakos sutrikimai, kyla įvairių komplikacijų, atsiranda sąnarių, stuburo patologijos. Neįsivaizduoju, kaip toks žmogus gali užtikrinti produktyvumą darbe“, - stebėjosi V.Valeikienė. Pasak jos, dėl šios priežasties darbdaviai vengia samdyti vyresnius žmones. Medikė pabrėžė, kad tokia vykdoma politika tik paaštrina socialinius konfliktus.

„Tokia politika lemia daugiau invalidumo atvejų, žmonės negali amžinai dirbti ir savo lėtines ligas formina kaip invalidumą. Tad valstybė, vienoje vietoje sutaupiusi, praranda kitoje“, - konstatavo V.Valeikienė.

Grasilda Makaravičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė:

76 metai yra labai daug ir tokių žmonių jau ir smegenų veikla yra gerokai pakitusi, sulėtėjusi. Negaliu teigti, kad tai blogas vokiečių sprendimas, tačiau viliuosi, kad lietuviai šiuo pavyzdžiu nepaseks. Nemažas amžius yra ir dabar nustatyti 65 metai, kai žmogus gali išeiti į pensiją. Produktyvus darbo amžius yra iki 55 metų, geriausiu atveju iki 60 metų. Tokiuose metuose ir orientacija prastėja, ir apskritai viskas. Pagyvenęs žmogus nebegali tikėtis, kad jam kada nors vėliau pagerės, nes taip nebus. Juolab esant tokiai mūsų medicinos sistemai.

Kurioziniai įstatymai kuriami kabinetuose, o ne viešumoje svarstomi šie klausimai. Žmonės sirgti senatvės ligomis pradeda ir dar anksčiau - nuo 35-40 metų.

Čia yra absurdas, kad žmogus dirba visą gyvenimą ir senatvėje jam net neleidžiama juo pasidžiaugti. Tai yra diskriminacija. Žmogus atiduoda viską, ką tik gali, ir baigus darbą jį su karstu išneša.

O visos šios nuostatos ir reikalavimai atsirado, kad mes į ES ėjome nepasiruošę. Mūsų politikai pasirašė viską, ką Europa pakišo, dažnai net nesuprasdami ką. Tai dabar ir vykdome visus europinius reikalavimus. Politikams linkėčiau ne į pensinį žmonių amžių žvalgytis, o į pensijų dydį, kuris ES vis dar vienas mažiausių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“