Valdžios prognozės pranašauja mirtį

Lietuvai gresiantį bankrotą netiesiogiai jau pripažįsta ir mūsų valdžia. Finansų ministerija (FM) atnaujino ekonomines šalies projekcijas ir jose paskelbė, kad Lietuvos ūkis mažiausiai iki 2014-ųjų augs vos po 1-2 proc. kasmet. Ekspertų nuomone, toks menkas augimas į milžiniškas skolas paskandintai šaliai gali būti pražūtingas - Lietuva neuždirbs net tiek, kad sugebėtų laiku bent refinansuoti valstybės skolą, o tai gresia visišku šalies žlugimu.

Gali būti, kad FM valdininkus pesimistinėms prognozėms nuteikė Europos Komisija (EK), kuri dar iki mūsų ministerijos prognozių apskaičiavo, jog po krizės Lietuvos ekonominis potencialas neleis šalies ūkiui augti daugiau nei vienu dviem procentais. Pagrindinės tokios stagnacijos priežastys, anot EK, - struktūrinis nedarbas (t.y. bedarbiai neranda darbo pagal profesiją, o dirbti pagal kitą profesiją negali), mažos investicijos į kapitalą ir naujas technologijas, taip pat visuomenės senėjimas - senų ir jaunų žmonių proporcija kinta pastarųjų nenaudai. Pasak EK, šis veiksnys ypač pasireikš po 2014-ųjų.

Spurtas bus trumpas

Prieš krizę Lietuvos ekonomika augo ganėtinai spėriai: 2001-2007 metais, kitaip tariant, tarp Rusijos krizės ir dabartinio sunkmečio, kasmet ji ūgtelėdavo 7-10 proc., greičiau nei 7 proc. per metus augo ir prieš Rusijos krizę. Negana to, tuomet ant savo kupros neturėjome maždaug 30 mlrd. litų, arba trečdalį bendrojo vidaus produkto siekusios skolos.

Tiesa, FM teigia, kad šiais ir kitais metais laukia šiek tiek gyvesnis BVP augimas. Esą 2010 m. mūsų ūkis ūgtels 1,6 proc., o 2011 m. - 3,2 proc. Tačiau, pasak Ūkio ministerijos Makroekonomikos skyriaus vedėjo Ričardo Kasperavičiaus, atsigavimas įvyks tik dėl to, kad pajutę sunkmečio pabaigą verslininkai griebsis atnaujinti įrenginius. Bet, valdininko tvirtinimu, tai tebus tarsi trumpalaikis spurtas. Nuo 2012-ųjų Lietuvos ekonomika kasmet augs tik 1-2 proc.

Žlugimas neišvengiamas?

Kiek turėtų augti Lietuvos BVP, kad galėtume ramiai atidavinėti skolas ir dar patiems liktų “duonai bei sviestui”? Finansų analitiko Stasio Jakeliūno tvirtinimu, augimas turėtų sudaryti maždaug 10 proc. metinio BVP kasmet. “Kiek teko patirti, anksčiau valdžia to ir tikėjosi. Kitaip tariant, ji tikėjosi stebuklo, kurio jau nebus”, - sakė pašnekovas.

S.Jakeliūno tvirtinimu, 10 proc. augimas įmanomas tik tokiu atveju, jei “viską sugrąžintume į 2000-ųjų lygį”. “Pavyzdžiui, tuomet Vilniuje parduodamo nekilnojamojo turto kvadratas kainavo tūkstantį litų. Fantastinis BVP augimas buvo pasiektas daugiausia pasinaudojant statybų bumu, neįtikėtinais tempais augant jų mastams. Ar toks bumas gali pasikartoti? Manau, kad tai neįmanoma. Nebent grąžintume namų ir butų kainas į dešimties metų senumo lygį, šiandien būtų toks pat būsto poreikis, koks buvo 2000 m., tų metų ekonominius rodiklius atitiktų kiti šiuolaikiniai parametrai, o paskui išpūstume didelį nekilnojamojo turto burbulą”, - dėstė finansų analitikas.

Jo tvirtinimu, “žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, Lietuva jau dabar yra iš esmės bankrutavusi”. “Norint išvengti galutinio, akivaizdaus žlugimo, reikalingos gilios reformos, kurių niekas neatlieka”, - sakė S.Jakeliūnas. Gerai dar, kad ir FM jau pripažįsta, kokiame purve maudomės.

Anot finansų analitiko, artimiausiais metais dar šiaip taip versimės refinansuodami skolas. “Tačiau mūsų gyvenimo kokybė priklausys nuo to, kokios bus refinansuoti reikalingų kreditų palūkanos tarptautinėse rinkose. Jei jos bus žemos, gyvensime kiek geriau. Jei aukštos - bus nekas, privalėsime tragiškai apkarpyti daugelio sričių finansavimą”, - liūdnas ateities perspektyvas dėstė pašnekovas.

Valstybės skolos grąžinimas 2010-2020 m. (mln. Lt)*

2010    3637,3
2011    844,2
2012    3935,7
2013    4136,7
2014    1900,2
2015    3862,6
2016    3999,5
2017    747,6
2018    2807,7
2019    627
2020    5522,1