1 nuotr.„Eurostat“ paskelbtais duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos valstybės išlaidos sudarė 34,9 proc. šalies BVP. Kartu su Rumunija esame pačioje ES uodegoje.
Viešosios išlaidos - valstybės mokesčių ir socialinių įmokų pajamos, kurias valdžia paskirsto įvairioms valstybės reikmėms ir piliečių socialinei gerovei. Viešųjų išlaidų didėjimas yra visuomenės modernėjimo ženklas, o Lietuvai kilti gerovės laipteliais labiausiai ir kliudo skurdus valstybės finansavimas.
Dėl nepakankamo finansavimo prasta ir viešųjų paslaugų kokybė. Todėl nepasitikėdami mažą atlyginimą gaunančiais mokytojais tėvai savo vaikams samdo korepetitorius. Pavargę nuo nesibaigiančių eilių poliklinikose žmonės, kuriems valstybė esą garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą, atveria pinigines vizitams pas privačius gydytojus.
Tačiau yra ir sritis, kur išlaidos tikrai galėtų mažėti - valstybės institucijoms išlaikyti ir jų teikiamoms paslaugoms Lietuva skiria 14,9 proc., o, pavyzdžiui, Estija - tik 10,3 proc., Nyderlandai - 11 proc. viešųjų išlaidų.
Stasys JAKELIŪNAS, ekonomistas:
Tokie palyginimai yra tik santykiniai, jie daug ko neatskleidžia. Išlaidų santykis su BVP gali būti ir didelis, bet mūsų BVP vienam gyventojui vis dar yra pakankamai mažas. O mums reikia konkuruoti ir daugiau išleisti, pavyzdžiui, švietimui, mokslui negu toms šalims, kurios jau įsitvirtinusios pasaulinėje rinkoje.
Kita problema - išsilavinimo kokybė. Jei turime daugiau kaip 40 aukštųjų mokyklų, tai rodo, kad išleidžiame santykinai daug pinigų, bet kokybės negauname. Čia prasideda subtilūs dalykai: kaip reikėtų sistemą administruoti, kad ir su tais pačiais pinigais būtų galima padaryti daugiau, o kartu kurti konkurencingesnę ekonomiką ir pilietiškesnę visuomenę.
Siekti didesnio viešųjų išlaidų santykio su BVP, ko gero, reikia, tik klausimas, kokiais būdais. Vienas iš jų - didinti ekonomikos konkurencingumą, kad visi daugiau uždirbtų ir sumokėtų daugiau mokesčių. Bet tai sunkus kelias, kuriam reikia visų sričių koordinavimo, didelių pastangų, valdžios institucijų kompetencijos ir pasirinktos politikos vykdymo tęstinumo.
Kitas būdas - geriau surinkti mokesčius. Nes Lietuva su ta pačia Rumunija pasižymi vienu iš didžiausių šešėlinės ekonomikos santykiu su BVP. Čia pagelbėtų racionalus mokesčių sistemos keitimas ta kryptimi, kad sumažėtų verslo paskatos būti šešėlyje. Turiu galvoje ne tik administravimą, bet ir sistemines priemones, pavyzdžiui, lengvatų mažinimą. Jų esama ir visiškai neracionalių, pavyzdžiui, GPM lengvata investiciniam gyvybės draudimui, kuri kainuoja keliasdešimt milijonų eurų per metus. Ne Lietuvos sąlygomis finansuoti žmones, kurie gali sau leisti investuoti, ir taip išvesti pinigus iš Lietuvos. Draudimo bendrovės pasidarė čia verslą, nes valstybė ir jos institucijos nesusivokia, ką galima ir ko nereikėtų remti tokioje situacijoje.
Dar vienas piliečių gerovei svarbus dalykas - atlyginimų santykis su BVP. Palyginkime šį santykį Lietuvoje ir išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje 10-15 proc. BVP tenka darbo sutarčių pagrindu gaunamoms pajamoms. Pas mus tas santykis gerokai mažesnis, taigi mažiau pajamų išleidžiama vartojimui, mažiau surenkama vartojimo mokesčių ir GPM sumokama mažiau. Tie pinigai kažkur kitur nusėda - pelnuose ar kitokiose sąskaitose...
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
