1 nuotr.Parlamentarai Artūras Paulauskas ir Darius Petrošius siūlo, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma pavogus turtą, kurio vertė viršija nebe 130 litų, o 520 litų. Tačiau Teisingumo ministerija atšauna, kad tokiu atveju smulkių vagysčių dar padaugės.
Galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad smulkiuoju turto grobstymu laikomas nusikaltimas, kai pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL), kuris šiuo metu yra 130 litų. Už tai gresia 300-700 litų bauda arba areštas nuo 10 iki 30 parų. Tačiau parlamentarai pasišovė šią ribą kilstelėti iki 4 MGL (520 litų). Ir tik ją peržengus būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Parlamentarų įsitikinimu, kaip infliacija apgraužė žmonių pajamas, taip turėtų apgraužti ir bausmes.
„1 MGL dydį atitinkanti 130 litų suma, atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo realijas, kainų didėjimą, infliaciją ir tai, kad per penkerius metus šis dydis nebuvo keičiamas bei nebuvo bandyta jį pritaikyti prie besikeičiančios valstybės ekonominės situacijos, nėra laikytina adekvačia suma baudžiamajai atsakomybei kilti“, - projekte graudena Seimo nariai.
Tačiau jie sulaukė griežto Teisingumo ministerijos, siūlančios pataisas atmesti, įvertinimo.
„Nusikalstamų veikų dekriminalizavimas galimas tik tuomet, kai tam tikra veika praranda pavojingumą visuomenėje, tačiau projektų pagrindinė dekriminalizavimo priežastis nurodoma ta, kad veika, kai pagrobto turto vertė viršija 130 litų sumą, nėra laikytina adekvačia baudžiamajai atsakomybei kilti, atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo realijas, kainų didėjimą, infliaciją. Manytina, kad ekonominis kriterijus neturėtų sąlygoti veikos dekriminalizavimo, kai iš principo tokių veikų pavojingumas visuomenei išlieka toks pats, o jų paplitimas - vienas didžiausių visame nusikalstamų veikų kontekste“, - tvirtina Teisingumo ministerija.
Be to, ji akcentavo, kad tokios veikos, kaip svetimo turto pagrobimas, svetimo turto pasisavinimas ar sukčiavimas, iš esmės yra nusikalstamos, todėl jas padarę asmenys turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, nes administracinė atsakomybė taikoma už mažiau pavojingas visuomenei veikas.
„Nedidelės vertės turto dydžio ribos pakėlimas sudarytų prielaidas daromų teisės pažeidimų skaičiui didėti, nes asmenims už tas pačias veikas kiltų ne baudžiamoji, kaip numatyta dabar, o administracinė atsakomybė. Administracinės nuobaudos yra daug švelnesnės už Baudžiamajame kodekse numatytas bausmes. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepatiria tokių sunkių teisinių pasekmių kaip pritaikius baudžiamąją atsakomybę. Šios pasekmės pasireiškia tam tikrų teisių ir laisvių suvaržymais, numatytais įstatymuose. Asmenį patraukus administracinėn atsakomybėn, tokios pasekmės nekyla“, - dar vieną argumentą pateikė Teisingumo ministerija.
Beje, administracinių teisės pažeidimų tyrimų metu nebus galimybės taikyti daugelio baudžiamajame procese numatytų procesinių prievartos priemonių (pavyzdžiui, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas), dėl to gali sumažėti smulkiojo svetimo turto vagysčių atskleidimo ir tyrimo efektyvumas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
