Vakar Birštone vykusio Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimo dalyviai reikalavo iš Vyriausybės atsakymo, kada pagaliau provincijoje baigsis ekonominė krizė. Mat apie euro įvedimą įsisvajojusi centrinė valdžia ir po krizės visą savivaldybių pajamų prieaugį pasiima sau, o provincija priversta ir toliau badauti.
Skursta ir skurdina žmones
Asociacijos, kuriai priklauso visos 60 Lietuvos savivaldybių, viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė teigia, kad krizė baigėsi tik valstybiniam sektoriui, o savivaldybių finansavimas šiandien net mažesnis nei prieš ketverius metus, todėl joms jau tampa nepakeliama teikti paslaugas savo bendruomenėms.
Tai rodo ir skaičiai. Savivaldybių kreditoriniai įsiskolinimai už įvairias paslaugas - gatvių priežiūrą, šiukšlių išvežimą, elektros energiją ir t.t. - per 4 metus padidėjo 2,5 karto ir pasiekė jau 300 mln. litų.
„Valstybinis sektorius iš nuosmukio jau išsikapstė, o savivaldybės dar gyvena gilioje krizėje, - „Respublikai“ sakė B.Ropė. - Pajamos sumažėjusios, kainos išaugusios. Valstybės įstaigos per krizę murmėjo net ir dėl poros dienų nemokamų atostogų savo darbuotojams, o savivaldybių ir jų įstaigų žmonės dar ir šiandien prašomi išeiti nemokamų atostogų 2-3 savaites. Bet vis tiek daugeliui savivaldybių dar kokiam 1,5 mėnesio pritrūksta pinigų sumokėti už šilumą ir karštą vandenį mokyklose, vaikų darželiuose, globos namuose“.
B.Ropė priminė akibrokštą Rokiškio rajone - Skemų pensionui, įsiskolinusiam už karštą vandenį, jis tiekiamas tik savaitgaliais.
„Čia skaudus atvejis. Bet kai šilumos įmonės negauna pajamų iš susimokėti neišgalinčių savivaldybės išlaikytinių, jos savo ruožtu irgi priverstos kažko imtis. Juk mokesčius mokėti reikia ir joms. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis mokamas ne nuo faktiškai gautų, o nuo priskaičiuotų pajamų, neatsižvelgiant, kad kažkas nenusimokėjo 300 ar 500 tūkst. litų. Tokių kuriozų esama ir daugiau“, - provinciją kamuojančias bėdas vardijo LSA viceprezidentas.
Atėmė iš vienų - davė kitiems
Kodėl taip atsitiko? B.Ropė aiškina, kad savivaldybėms prieš 4 metus buvo skiriama apie 14-15 proc. pajamų iš nacionalinio biudžeto, o šiuo metu belikę vos apie 10 proc.
Mat pagal įstatymą, reglamentuojantį savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, iki 2010 m. savivaldybėms atitekdavo 60 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prieaugio. Kylant ekonomikai, augo ir GPM bazė, iš kurios dalis tekdavo savivaldybėms, kiekvienai pagal tam tikrus skaičiavimus, kiek reikia padengti jos funkcijas tais metais.
„Bet 2009 m. atsirado idėja daryti kitaip: kasmet perskaičiuoti procentus ir visą GPM prieaugį paimti į valstybės biudžetą. Šitaip Vyriausybei ir Seimui palaiminus iš savivaldybių atimtais pinigais buvo kamšomos valstybės biudžeto skylės“, - piktinosi B.Ropė.
Anot jo, tokia tvarka visiškai neskatina savivaldybių auginti savo ekonomikos, nes augs ar neaugs jos teritorijoje gyventojų pajamos, o kartu ir GPM mokestis, joms nuo tų išaugusių pajamų nieko neklius.
„Aišku, savivaldybės suinteresuotos kiekviena darbo vieta, bet turi būti ir valstybinis požiūris, - įsitikinęs LSA viceprezidentas. - Jeigu kapitalas koncentruosis tik didmiesčiuose, ypač sostinėje, ilgainiui Lietuvoje gali likti tik vienas miestas“.
Euras gali dar palaukti
Šalies savivaldybių atstovus piktina ir tai, kad naikinant apskritis savivaldybėms buvo perduotos papildomos funkcijos, o joms finansuoti apskritai neskirta nė lito.
„Pavyzdžiui, statinių priežiūra: turime rūpintis visais beglobiais statiniais, įspėti ir atiduoti į teismus nuosavų pastatų netvarkančius piliečius. Tam reikia 1-2, didesnėse savivaldybėse 4-5 darbuotojų, kuriuos privalome išlaikyti iš savų pinigų. O panašių funkcijų be finansavimo iš viso yra net aštuonios“, - sakė B.Ropė.
Pasak jo, receptas, kaip gelbėti savivaldybes nuo skurdo, yra ir jis visiems žinomas - grąžinti iki krizės buvusią savivaldybių biudžetų formavimo tvarką.
„Suprantu, kad yra keli dalykai, kurie skatina nedidinti išlaidų - noras įsivesti eurą, fiskalinės drausmės įstatymas. Bet tuomet mes keliame klausimą labai paprastai - arba įteisinkime mažesnius atlyginimus, arba duokime pinigus, - teigė B.Ropė. - Negalime žmonių jau ketvirtus metus laikyti bado režimu. Nemanau, kad valstybei ir vėl norėtųsi piketų, streikų ar kitų neramumų“.
Vakar Birštone vykusio Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimo dalyviai reikalavo iš Vyriausybės atsakymo, kada pagaliau provincijoje baigsis ekonominė krizė. Mat apie euro įvedimą įsisvajojusi centrinė valdžia ir po krizės visą savivaldybių pajamų prieaugį pasiima sau, o provincija priversta ir toliau badauti.
Skursta ir skurdina žmones
Asociacijos, kuriai priklauso visos 60 Lietuvos savivaldybių, viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė teigia, kad krizė baigėsi tik valstybiniam sektoriui, o savivaldybių finansavimas šiandien net mažesnis nei prieš ketverius metus, todėl joms jau tampa nepakeliama teikti paslaugas savo bendruomenėms.
Tai rodo ir skaičiai. Savivaldybių kreditoriniai įsiskolinimai už įvairias paslaugas - gatvių priežiūrą, šiukšlių išvežimą, elektros energiją ir t.t. - per 4 metus padidėjo 2,5 karto ir pasiekė jau 300 mln. litų.
„Valstybinis sektorius iš nuosmukio jau išsikapstė, o savivaldybės dar gyvena gilioje krizėje, - „Respublikai“ sakė B.Ropė. - Pajamos sumažėjusios, kainos išaugusios. Valstybės įstaigos per krizę murmėjo net ir dėl poros dienų nemokamų atostogų savo darbuotojams, o savivaldybių ir jų įstaigų žmonės dar ir šiandien prašomi išeiti nemokamų atostogų 2-3 savaites. Bet vis tiek daugeliui savivaldybių dar kokiam 1,5 mėnesio pritrūksta pinigų sumokėti už šilumą ir karštą vandenį mokyklose, vaikų darželiuose, globos namuose“.
B.Ropė priminė akibrokštą Rokiškio rajone - Skemų pensionui, įsiskolinusiam už karštą vandenį, jis tiekiamas tik savaitgaliais.
„Čia skaudus atvejis. Bet kai šilumos įmonės negauna pajamų iš susimokėti neišgalinčių savivaldybės išlaikytinių, jos savo ruožtu irgi priverstos kažko imtis. Juk mokesčius mokėti reikia ir joms. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis mokamas ne nuo faktiškai gautų, o nuo priskaičiuotų pajamų, neatsižvelgiant, kad kažkas nenusimokėjo 300 ar 500 tūkst. litų. Tokių kuriozų esama ir daugiau“, - provinciją kamuojančias bėdas vardijo LSA viceprezidentas.
Atėmė iš vienų - davė kitiems
Kodėl taip atsitiko? B.Ropė aiškina, kad savivaldybėms prieš 4 metus buvo skiriama apie 14-15 proc. pajamų iš nacionalinio biudžeto, o šiuo metu belikę vos apie 10 proc.
Mat pagal įstatymą, reglamentuojantį savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, iki 2010 m. savivaldybėms atitekdavo 60 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prieaugio. Kylant ekonomikai, augo ir GPM bazė, iš kurios dalis tekdavo savivaldybėms, kiekvienai pagal tam tikrus skaičiavimus, kiek reikia padengti jos funkcijas tais metais.
„Bet 2009 m. atsirado idėja daryti kitaip: kasmet perskaičiuoti procentus ir visą GPM prieaugį paimti į valstybės biudžetą. Šitaip Vyriausybei ir Seimui palaiminus iš savivaldybių atimtais pinigais buvo kamšomos valstybės biudžeto skylės“, - piktinosi B.Ropė.
Anot jo, tokia tvarka visiškai neskatina savivaldybių auginti savo ekonomikos, nes augs ar neaugs jos teritorijoje gyventojų pajamos, o kartu ir GPM mokestis, joms nuo tų išaugusių pajamų nieko neklius.
„Aišku, savivaldybės suinteresuotos kiekviena darbo vieta, bet turi būti ir valstybinis požiūris, - įsitikinęs LSA viceprezidentas. - Jeigu kapitalas koncentruosis tik didmiesčiuose, ypač sostinėje, ilgainiui Lietuvoje gali likti tik vienas miestas“.
Euras gali dar palaukti
Šalies savivaldybių atstovus piktina ir tai, kad naikinant apskritis savivaldybėms buvo perduotos papildomos funkcijos, o joms finansuoti apskritai neskirta nė lito.
„Pavyzdžiui, statinių priežiūra: turime rūpintis visais beglobiais statiniais, įspėti ir atiduoti į teismus nuosavų pastatų netvarkančius piliečius. Tam reikia 1-2, didesnėse savivaldybėse 4-5 darbuotojų, kuriuos privalome išlaikyti iš savų pinigų. O panašių funkcijų be finansavimo iš viso yra net aštuonios“, - sakė B.Ropė.
Pasak jo, receptas, kaip gelbėti savivaldybes nuo skurdo, yra ir jis visiems žinomas - grąžinti iki krizės buvusią savivaldybių biudžetų formavimo tvarką.
„Suprantu, kad yra keli dalykai, kurie skatina nedidinti išlaidų - noras įsivesti eurą, fiskalinės drausmės įstatymas. Bet tuomet mes keliame klausimą labai paprastai - arba įteisinkime mažesnius atlyginimus, arba duokime pinigus, - teigė B.Ropė. - Negalime žmonių jau ketvirtus metus laikyti bado režimu. Nemanau, kad valstybei ir vėl norėtųsi piketų, streikų ar kitų neramumų“.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
