Seimui svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, žmogaus embrionų užšaldymo idėją propaguojantys Seimo nariai atvirai tyčiojosi iš parlamentaro Rimanto Jono Dagio. Mat R.J.Dagys tvirtino, kad žmogaus embrionas yra tokia pati gyvybė kaip ir suaugęs žmogus, todėl jo nužudyti negalima.
- Kaip jautėtės, kai Arūnas Valinskas pavadino jus iš dviejų chromosomų išsiritusiu*? - “Respublika” klausė R.J.DAGIO.
- Manau, kad šitoje diskusijoje bandoma spekuliuoti mokslo pažanga. Mane labai nustebino, kad labai plačiai veterinarijoje taikomą mokslą bandoma taikyti žmogui. Vargu ar tie patys veterinarijos metodai turi būti taikomi žmonėms. Vien dėl tos minties tenka susigūžti. Turbūt kiekvienam žmogui aišku, kad gyvybė pradedama tada, kai dviejų žmonių dvi ląstelės ir jų chromosomos susijungia. A.Valinskas turėtų pagilinti savo žinias bent iki gimnazijos lygio. Šiuo atveju kalbama apie žmogaus gyvybę. Tai nėra menama ar galima gyvybė. Tai yra tiesiog gyvybė. Ir ji, kaip mažiausia, kaip silpniausia žmogaus gyvybės grandis, turėtų būti ypač apsaugota. Būtent ji turėtų būti labiausiai apginta, o ne priešingai!
Tai - mūsų vertybinio pasirinkimo klausimas, nes mes esame suaugę ir dideli. Galima apeliuoti į mūsų sąžinę, o tos sąžinės kaip tik ir trūksta. Apvaisinimas irgi gali būti sprendžiamas be žmogaus embrionų užšaldymo. Nes užšaldytiems embrionams atsigauti yra žymiai mažiau šansų. Dabar atrodo, tarsi tai visai nesvarbu, bet iškils ir daugiau problemų. Tarkime, jeigu niekam nereikalingą, užšaldytą kiaušialąstę sunaikins ar įsodins kitai moteriai ir ta moteris pagimdys vaiką, tai kas bus to vaiko tėvai? Ar donorai, davę savo ląsteles? Juk tėvystė nustatoma pagal DNR. Tai vienas pagrindinių įrodymų. Moteris, kuriai buvo įsodinta svetima kiaušialąstė, neturės to pagrindinio DNR įrodymo. Iškyla teisinė kolizija.
- Galų gale Europos Sąjungoje mirties bausmė netaikoma. Tai kaip ta pati ES toleruoja dar nespėjusio nusikalsti žmogaus gyvybės žudymą? Juk nepanaudotos užšaldytos kiaušialąstės vėliau būtų sunaikintos?
- Aišku. Jeigu mes manome, kad žmogaus teisė į gyvybę yra šventa, o ES šios teisės laikomasi, yra panaikinta mirties bausmė, tai kodėl mirties bausmę turime taikyti žmogaus embrionui?
- Gal tie užšaldyti, o po 4-5 metų sunaikinti embrionai turėjo potenciją tapti ypač gabiais žmonėmis? O mes jiems pritaikysime mirties bausmę...
- Taip. Gydytojų bendruomenė apvaisinimo klausimu yra pasidalijusi į dvi puses, bet aš manau, kad visų pirma dominuoja didžiulis noras daryti pinigus. Buvo nuostata įrašyti į Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą kaip privalomą dalyką, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos kainuotų valstybei 600 mln. litų per metus. Į įstatymo projektą tokia nuostata nebuvo įrašyta, bet toks pavojus išlieka. Galime diskutuoti apie žmogaus teisę į vaisingumą, bet turime diskutuoti ir apie žmogaus teisę į gyvenimą.
- Jei taip negerbsime žmogaus teisės gyventi, tai susirgus pakaks turėti daug pinigų ir medikai mums užaugins sveiką organą iš užšaldytos kiaušialąstės?
- Moksline prasme problemos nėra. Iš principo mokslas gali išauginti žmogaus organą iš bet kokios ląstelės. Nebūtinai iš embriono. Problema ta, kad kalbama apie žmogaus gyvybę ir ganėtinai cinišką jos panaudojimą. Gyvybė tampa visiškai beteisė. Buvo jau tokių eksperimentų Antrojo pasaulinio karo metais.
- Nacių koncentracijos stovyklose. O dabar svarbiau tampa ne žmogaus gyvybė, jo teisė užaugti ir gyventi, bet banalūs pinigai...
- Pinigai tapę vos ne gyvenimo prasmės reikalu. Ne priemone, o tikslu. Dėl jų galima net numatyti žmogaus gyvybei mirties bausmę po 4-5 metų. Iš tikrųjų tai nėra apvaisinimo klausimas, bet didžiulis apsisprendimas žmonijos raidos atžvilgiu. Labai bijau, kad jeigu toks požiūris dominuos, žmonijai bus tik vienas žingsnis iki susinaikinimo. Persigandome dėl genetiškai modifikuotų produktų, dėl GMO, bet nebijome, kad su mumis bus daromi eksperimentai į kairę ir į dešinę.
Nuo redakcijos
A.Valinsko žiniai: klounai išsirita vos iš pusės chromosomos.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
