Politikai leido šaldyti būsimą gyvybę

Seimo Sveikatos reikalų komitetas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą svarsto atsitvėręs nuo visuomenės.

Jau antrasis prieštaringai vertinamo teisės akto projekto svarstymas Seimo Sveikatos reikalų komitete vakar Parlamento vicepirmininko Algio Čapliko prašymu vyko už uždarų durų.

Už jų liko ne tik visuomeninių organizacijų, Vaisingumo asociacijos, bet net ir paties komiteto ekspertai.

Slaptas projektas

“Posėdis buvo uždaras todėl, kad komiteto nariai galėtų apsispręsti be šurmulio. Kitaip yra nukreipinėjami žvilgsniai, skaičiuojamos rankos, kas tikrai trukdo rimtam darbui”, - “Respublikai” teigė Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.

“Manau, kad kai kurie Seimo nariai nėra užtikrinti dėl savo įsitikinimų. Arba atstovauja kokiems nors lobistiniams interesams, tad nenorėjo matyti, kaip kas balsuoja, - sakė parlamentarė Dangutė Mikutienė. - Taip elgiantis mes sukuriame tam tikras prielaidas, kad vykdomi neskaidrūs procesai. Net Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiai juk ne visi yra slapti”.

Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė būtent D.Mikutienės pateiktas šio įstatymo pataisas, kuriomis siekta panaikinti galimybę kiekvieną, net ir nepavykusią, apvaisinimo procedūrą finansuoti iš valstybės biudžeto.

Tuo buvo ypač suinteresuotos šalyje veikiančios vaisingumo klinikos. Lietuvos gydytojų sąjungos skaičiavimais, neapibrėžtas finansavimas net ir už nepavykusias apvaisinimo procedūras privačioms klinikoms per metus leistų susižerti nuo 48 iki 240 mln. litų biudžeto lėšų.

Seimo komitetas pritarė, kad nevaisingumas, kaip liga, būtų finansuojamas tokiu pat lygiu kaip ir visos kitos ligos, o apmokėjimo tvarką nustatys Sveikatos apsaugos ministerija.

Prasilenkė su etika

Tačiau politikai jau uždegė žalią šviesą embrionų, t.y. gyvybės, šaldymui.

“Komitetas pritarė nuomonei, kad bus šaldomos ir moteriškos, ir vyriškos ląstelės bei embrionai nuo antros iki šeštos dienos, - sakė V.M.Čigriejienė. - Žinoma, tai jau yra gyvybė, tačiau tokioje stadijoje dar nesiformuoja jokie žmogaus organai, o tik dalijasi ląstelės. Koks neimplantuoto embriono likimas? Tai bus nuspręsta sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Ministerijoje yra teisininkas, tai tegul ir galvoja, ką daryti su nepanaudotais embrionais”.

“Mano nuomone, neteisinga pozicija, kad leidžiama šaldyti gyvybę, nes daug geresnė alternatyva - kiaušialąsčių šaldymas, kas nekelia tiek etikos ir net teisinių problemų, - įsitikinusi D.Mikutienė. - Beje, šio itin subtilaus įstatymo etikos problemos mano kolegoms, pasirodo, visai nerūpi”.

Sutapimas ar ne, tačiau parlamentarė V.M.Čigriejienė posėdžio išvakarėse viename Vilniaus restoranų buvo pastebėta su vienos sostinės vaisingumo klinikos vadove Gražina Bogdanskiene.

Kai kurių Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto aspektų priešininkai teigia, kad labiausiai vaisingumo klinikų pusėje kartu su Seimo nariais Agne Zuokiene bei A.Čapliku yra ir V.M.Čigriejienė.

“Ar tas pagalbinis apvaisinimas jau tapo tokios svarbos kaip Valdovų rūmai, kad tiek daug kilo kalbų? Juk dabar ne XVI amžius, ne inkvizicija, medicina daro pažangą, - stebėjosi V.M.Čigriejienė. - Su G.Bogdanskiene susitikau tame restorane netikėtai. Vandenį gėrėme. Gražina buvo mano studentė”.